Nauji plaukimo maršrutai Kaune. Ar Vilnius nusileis?

Kaune šį sezoną atsiras nauji maršrutai plaukiojantiems laivu. Laivas „Kaunas” miesto gyventojos ir svečius plukdys Nemunu nuo pro Kauno pilį, Neries ir Nemuno santaką, Žalgirio arena. Tas pats laivas plauks ir į Kačerginę, po kurią siūloma keleiviams pasivaikščioti. Tai įdomūs maršrutai, kurie papildys ir taip ganėtinai aktyvų (kaip Lietuvoje) upinės laivybos gyvenimą. Tuo tarpu ar Vilnius nusileis Kaunui, ar irgi pasiūlys ką nors norintiems su miestu susipažinti laivu?

Šiuo metu laivo nuoma Vilniuje siūloma daugiausiai pagal išankstinį užsakymą, o reguliarių maršrutų nėra, nors ir vis bandoma juos kurti. Deja, tik plaukiojančių nesurenkama, kad tai būdų naudinga laivų savininkams. Visgi, per pastaruosius metus atsirado Neryje ne vienas mažas laivelis, kuriame 10-15 žmonių gali švęsti savo šventes ar tiesiog gerai praleisti laiką besižvalgant į  Vilniaus vaizdus.

Akivaizdu, kad upinė laivyba kur kas gyvesni laikinojoje sostinė ir šioje vietoje Vilnius nori nenori turi nusileisti net dvi didžiausias upes savo teritorijoje turinčiam Kaunui. Koją Vilniui kiša daugybė dalykų, tarp kurių vienas pagrindinių – nedidelis Neries gylys ir ten esančios šiukšlės. Dažnas kapitonas keiksnoja šiukšlintojus, nes vos ne po kiekvieno plaukimo tenka remontuoti laivus. Vieniems nuostoliai nedideli, kiti patiria ir rimtesnės žalos, ypač, jei plaukia link Kernavės ir atgal. Tokia kelionė labai įdomi žmonėms, bet ją pasiūlyti drįsta ne visi laivo nuoma užsiimantys verslininkai.

Dažniausiai Vilniuje laivai plaukioja atkarpoje tarp Baltojo tilto pievelės ir Valakupių, kiek rečiau kyla Nerimi aukščiau ar leidžiasi į priešingą pusę – pro Vingio parką. Minėta atkarpa yra labiausiai pritaikyta laivybai, nors ir ne pati švariausia.

Ateityje, tikimasi, laivyba Vilniuje stiprės, nes valdžia ruošiasi (jei situacijos nepakeis rinkimai) investuoti į krantinės tvarkymą, o tai sukurtų kur kas patrauklesnį Neries, kaip laivybai ir kitoms pramogoms tinkamos, upės vaizdą, paskatintų žmones dažniau naudotis laivo nuoma, o verslininkams tai būtų puiki paskata pagalvoti ir apie reguliarių plaukimų organizavimą vasaros sezono metu.


Siuntos į Angliją

Norite reguliariai gabenti siuntas į Angliją, tačiau svarstote kaip reikėtų rasti patikimą pervežėją? Kurjerių tarnybos ir privatūs vežėjai nustato skirtingus įkainius – visame pasaulyje žinomi kurjeriai už siuntų gabenimą reikalauja gana nemažų mokesčių, tačiau kas liečia privačius, Lietuvoje įsikūrusius siuntų gabentojus, tai pastebima, jog šie vartotojams gali pasiūlyti kur kas geresnes sąlygas. Būtina pastebėti, kad privačių vežėjų, kurie reguliariai vyksta į Angliją, su laiku vis daugėja, tad jų paslaugomis ir ateityje ko gero naudotis bus pigiausia.

Siuntos į Angliją yra gabenamos gana saugiai, tačiau galutinis rezultatas priklauso būtent nuo pervežėjo. Pirmieji šioje rinkoje įsitvirtinę specialistai siūlo moderniausią bei saugiausią įrangą siuntų pervežimui. Mikroautobusais visi siuntiniai šią šalį pasiekia saugiai, nes juose yra sumontuoti specialūs laikikliai ir kitos papildomos apsaugos priemonės, todėl su šiais paslaugų teikėjais tikrai neturėsite jokio vargo dėl saugumo. Kas liečia pervežėjo pasirinkimą, tai siūlytume atkreipti dėmes į žemiau pateikiamą informaciją, nes joje apibendriname kaip tinkamai pasirinkti privatų vežėją, kad pasinaudoję jo paslaugomis, tikrai nenusiviltumėte.

Siuntos turi būti gabenamos saugiai ir tai pabrėžėme pradžioje, tačiau jeigu norite patys įsitikinti, kad pervežėjai gali jūsų krovinį nugabenti į Angliją nepažeistą turite teirautis kokią įrangą jie naudoja. Trumpai tariant, kiekvienas pervežėjas turi interneto svetainę, o joje dažniausiai būna nurodomos ir transporto specifikacijos bei nuotraukos. Iš matomų fotografijų galite apžvelgti kaip bus gabenami jūsų siuntiniai. Žinoma, rinkos naujokai galbūt to pasiūlyti ir negalės, tačiau kodėl juos turėtumėte rinktis? Rinkitės tik tai, kad jau yra laiko patikrinta.

Pervežėjus reikėtų rinktis pagal teigiamus atsiliepimus. Jeigu suradote kažkokią privačią bendrovę, kuri nuolatos važinėja į Angliją, tai nepatingėkite paieškoti informacijos apie ją. Jeigu internete pasigirsta negerų kalbų, kad tam tikrose bendrovėse dingsta siuntiniai, tai jokiu būdu nerizikuokite – rinkitės alternatyvas, nes juk nenorėtumėte patirti didelių problemų ir nuostolių. Rinktis turite būtent pagal atsiliepimus – jeigu yra neigiamų, tai siūlytume nerizikuoti, o tiesiog turėtumėte ieškoti kiek labiau patikimo pervežėjo, kurio paslaugos nekeltų abejonių.


Lietuva – Anglija: kuo susijusios šios šalys?

Ko gero ne venas mūsų tautietis sutiks, jog yra šalių, kurios yra laikomos labiausiai susijusiomis su Lietuva emigracijos atžvilgiu. Viena iš tokių šalių – Anglija. Tikriausiai ne kartą esate girdėję apie „sėkmės“ istorijas pateikiančius mūsų tautiečius – ne viskas yra taip gražu kaip pasakojama, nes tenka pripažinti faktą, kad Lietuva – Anglija yra panašios ir tuo pačiu skirtingos. Kas liečia paslaugų sektorių, tai šis maršrutas tikrai atspindi gana nemenką sąsają, todėl šiame straipsnyje apžvelkime visus ypatumus tarp šių šalių.

Paslaugų sektoriuje labiausiai pabrėžiama elektroninė erdvė – dabar nemažai mūsų šalies gyventojų siunčiasi įvairias prekes būtent iš Anglijos. Kaip tai susiję su Lietuvos paslaugų teikėjais? Būtent emigracija paskatino atsirasti naujų siuntų gabentojų, kurie visus krovinius reguliariai gabena šiuo maršrutu. Būtina pabrėžti, kad ne tik lietuvaičiai pradėjo tuo užsiimti – patys britai ne ką mažiau stengiasi įsilieti į šią rinką. Tarp kitko, reikėtų pastebėti, kad tai galioja ne tik siuntinių gabenimui – keleivius pervežančios įmonės auga kaip ant mielių ir jų su laiku vis daugėja, nes būtent šis maršrutas yra vienas aktyviausių.

Taip pat reikėtų pažymėti, kad prekybos srityje šios šalys yra labai susijusios – ko gero pastebėjote, kad Anglijoje nemažai prekių kainuoja kur kas pigiau? Būtent šios šalies kainų skirtumas nulėmė tai, kad dauguma prekybininkų dabar dairosi būtent po šios šalies tiekėjų sąrašus. Jie gali pasiūlyti greitesnį produkcijos pristatymą nei kitos šalys, tuo labiau, kad iš čia atgabentos prekės retai kada ilgą laikotarpį užsilaiko muitinėje. Šią šalį labiau pamėgo prekybininkai, todėl pastebima, kad nemaža dalis elektroninių parduotuvių prekiauja ta pačia produkcija, tik kiek brangiau, o tiekėjai dažniausiai būna būtent paprastos el. parduotuvės iš Anglijos.

Kalbant apie keleivių pervežimą ir siuntų gabenimą, tai kaip minėjome – šios šalys susijusios tuo, kad maršrutai ir reisai yra kaip reikiant padažnėję jeigu lygintume dabartinius laikotarpius su pirmąja emigracijos banga. Svarbiausia tai, kad šios šalies dėka, minėtų paslaugų kainos nukrito, nes ši rinka yra perpildyta ir dabar kiekvienas pervežėjas yra suinteresuotas pritraukti kiekvieną klientą.

Lietuva – Anglija šiuo metu yra bene labiausiai susijusios šalys įvairių paslaugų pirkimo atžvilgiu, todėl galime drąsiai teigti, kad ateityje tarp šių šalių santykiai turėtų būti dar patrauklesni.


Kelionės: pasyvus, aktyvus ir visai kitoks poilsis

Dažniausiai išskiriami du kelionių tipai: pasyvus ir aktyvus poilsis, tačiau tai toli gražu ne viskas, ką gali pasiūlyti toks laisvalaikio būdas. Kol vieni drybso Lietuvos ar pietų šalių paplūdimyje, o kiti slidinėja Alpėse ar nardo Tenerifėje, saujelė žmonių poilsiauja žaisdami pokerį svečioje šalyje.

Pokerio kelionės nėra nepopuliarus ar mažai kam žinomas reiškinys, tačiau savaime suprantama, apie jas skelbiama tik tam tikrose bendruomenėse, kuriose renkasi aktyvūs pokerio žaidėjai. Tokių kelionių metu vykstama ne tik į turnyrus ar čempionatus, bet kartu ir siekiant pasisemti patirties iš žaidėjų iš viso pasaulio, o be viso to – puikiai praleidžiamas laikas, susipažįstama ir su lankomu miestu ar gretimomis apylinkėmis. Dar įdomiau, jei jas aprodo vietinis gyventojas.

Jei pokerio nežaidžiate, tačiau su savo draugais esate dideli stalo žaidimo mėgėjai – Jums atskiri renginiai, kurių metu taip pat galima ne tik pažaisti mėgstamą žaidimą su kitais gerbėjais iš įvairių šalių, bet kartu ir pasižvalgyti po miestą, leisti laiką su bendraminčiais. Tokios kelionės dažnu atveju yra organizuojamos pačių entuziastų, dėl to turi savito žavesio, patrauklumo.

Žinoma, pokerio kelionės, išvykos su stalo žaidimų gerbėjais ir kitos susiję pramogos kainuoja, todėl ne visuomet pavyksta rasti lėšų išvykti pramogauti į svečias šalis. Dėl to vertėtų įvertini kelionės po Lietuvą galimybę. Nors taip sunkiau rasti bendraminčių, tačiau tikrai rasite įdomių lankytinų vietų, susipažinsite su to krašto žmonėmis, kurie turi panašių pomėgių ir taip pat puikiai praleisite laiką.

Pasirinkus keliones po Lietuvą lengviau galėsite derinti savo kelionės ir susitikimo planus, nes nebus kalbos barjero, galėsite pasinaudoti didesniu kiekiu šaltinių paieškoms, kuriuos rasti savo kalba yra kur kas lengviau nei ieškoti užsienio interneto platybėse. Be abejo, tai tinka ne visiems, tačiau kai kurie tikrai turėtų pradėti nuo paieškų savame krašte ir vėliau kur kas lengviau bus dalintis informaciją ir ją gauti apie pokerio keliones į užsienį.


Ryga kaip tranzitinė stotelė

Latvijos sostinė Ryga dažnai atsiduria įvairių keliautojų akiratyje, net jeigu tai ir nėra atostogų ar kelionės tikslas. Keliaujant į įvairias Europos ir net Azijos šalis Ryga dažnai patampa tarpine stotele, nes iš vykdoma daugiau ir įvairesnių skrydžių nei iš Lietuvos oro uostų.
Ryga gyventojų skaičiumi yra bemaž dvigubai didesnis miestas už Vilnių, tad natūralu, kad ir įvairios avialinijos daugiau dėmesio skiria Latvijai nei Lietuvai. Didesnis gyventojų skaičius tiesiog lengviau palaiko avialinijų taip trokštamus srautus, lengviau užpildo lėktuvus. Tad ir skrydžių maršrutų įvairovė čia ir daug didesnė, ir kitokia, nei iš Vilniaus ar Kauno oro uostų.
Kelionės per Rygos oro uostą dažnai esti dvejopos. Vienu atveju jūs tiesiog perkate skrydžio bilietą ar visą kelionės kelialapį iš Vilniaus, tačiau skrydžiai į numatytą tašką vykdomi su persėdimu Rygoje. Net atrodytų artimi Europos miestai, tokie kaip Kopenhaga, Malmė ar Stokholmas dažnai pasiekiami būtent tokiu principu. Kitas atvejis, kuomet patys renkatės Rygą kaip pradžios tašką norėdami pasiekti savo svajonių atostogų vietą. Iš čia vykdomų skrydžių žemėlapis ne tik plačiai dengia Europą, bet kartais siekia ir artimuosius rytus Azijoje. Net pigiosios avialinijos, taip pamėgtos pastaruoju metu, iš Rygos siūlo aplankyti ir didesnę, ir kitokią Europos miestų įvairovę. Neretai kai kurie miestai yra pigiau pasiekiami iš Rygos, nei iš Vilniaus ar Kauno. Tad toks keliavimo būdas tikrai vertas dėmesio.
Jei jau nutarta, kad bilietą pirksite savarankiškai tiesiog iš Rygos, reiks kažkaip ir atvykti į šį miestą. Variantų ne vienas, visgi miestas artimas. Yra netgi specialūs mikroautobusai – ekspresai, kursuojantis tarp kai kurių Lietuvos miestų ir Rygos oro uostų. Galima važiuoti autobusu iki Rygos stoties, o iš ten vėl gi nemažas pasirinkimas kaip pasiekti oro uostą. Patogiausia negalvojant – važiuoti taksi, tačiau kelionė miesto autobusu ar tiesiog „mikriuku“ bus gerokai pigesnė. Į Rygą galima atvykti ir automobiliu, tačiau reikia įsivertinti automobilio stovėjimo oro uosto aikštelėje jūsų kelionės metu kaštus. Galbūt taip jau nebesigaus pigiau nei skristi tiesiog iš Lietuvos.


Turistinis Berlynas

Praleisti savaitgalį Vokietijos sostinėje darosi vis populiariau. Studentai ar šiaip jaunimas dažnai medžioja vos kelis eurus kainuojančius autobusų bilietus, labiau komforto norintys žmonės renkasi skrydžius šiam miestui pažinti. Norintys dar mažiau rūpesčių, tiesiog nusiperka kelialapį savaitgaliui ir laukia, kas juos veš ar skraidins, kur apgyvendins ir kokią ekskursiją praves. Berlynas netoli, nesunkiai pasiekiamas įvairiais būdais, tad ką gi ten veikti ir pamatyti? Arba kodėl būtent ten?
Na, gal ir nebūtina į Berlyną. Juk yra ir Brėmenas, ir Dortmundas, ir kiti įdomus Vokietijos miestai. Bet čia išties patogu. O ir tai, jog tai yra vienos stipriausių Europos sąjungos valstybių sostinė, kažkuo traukia. Dar ta dviguba miesto istorija, neperseniausiai dalijusi ne tik miestą, bet ir visą šalį pusiau.. Tad koks gi Berlynas šiandien?
Tvarkingas, sąlyginai ramus miestas. Bent centras. Nors jame yra keli milijonai gyventojų, tačiau išvystyta viešojo transporto sistema, dviračių populiarumas, kai kurių gatvių „pakišimas“ po pėsčiųjų zonomis ar net parkais suteikia miestui daug ramybės. Žinomą, tokiose Berlyno lankytinose vietose, kaip Aleksandro aikštė ar KDW prekybos centras visada bus šurmulio, bet tai visai kas kita nei nuolat pro šalį zujančios mašinos. Berlyne gausu parku. Ypač garsėja „Tier park“ – taip vadinamas gyvūnų parkas. Ir išties, jame gali sutikti ne tik aktyvų gyvenimo būdą bėgimu ar dviračio minimu reiškiančių miestiečių, bet ir kokį lapiną ar voverę. Įvairūs parkeliai labai slopina didelio miesto šurmulį.
Be jau minėtų Aleksandro aikštės bei KDW, retas Berlyno svečias neužsuka į didžiulį net Europos masteliais zoologijos sodą, nors iš apačios nepasižiūri į garsųjį televizijos bokštą (o jo nepamatyti, būnant Aleksandro aikštėje, praktiškai neįmanoma) ar nepaklaidžioja po architektūriniu požiūriu įdomu žydų memorialą, skirtingo aukščio ir dydžio granito luitų aikštę, kurios ir pačios reljefas nėra lygus. Garsūs čia ir Reichstago – pagrindinės valdžios – rūmai. Kaip beje, ir istorinis bei kultūrinis paminklas – garsioji Berlyno siena. Antrą savo paveldą auginanti dėka labiau ir mažiau vykusių gatvės piešėju- grafičio meistrų bei pradinukų.
Toks tatai Berlynas, didelis, bet ramus, kupinas lankytinų vietų ir istorinio paveldo. Ačiū už turinį kontikis.lt svetainei.


Kanarų salų mozaikoje

Kanarų salynas – Ispanijai priklausantis vulkaninių salų archipelagas, esantis į vakarus nuo Afrikos žemyno, maždaug už 200 kilometrų nuo jos krantų. Keliauti po Kanarų salas traukia net ir žiemą šiltas klimatas, unikali, lavos laukų ir žaliųjų plotų mozaikos gamta bei ganėtinai nebrangus tiek nuvykimas, tiek ir gyvenimas bei keliavimas po salas.

Didžiausios salos Kanaruose – Tenerifė ir Gran Kanarija. Tenerifės lankytinų vietų gausa ir pasiskirstymas visoje saloje verčia pasiplanuoti ilgesnę nei savaitės kelionę į šią salą. Urvai, smėlėti ir uolėti paplūdimiai, lavos laukai bei didžiulis, daugiau nei tris kilometrus virš jūros lygio iškylantis Teidės ugnikalnis traukia daug turistų iš viso pasaulio, ypač – šalia esančios Europos. Būtent dėl pastarojo, 20 kilometrų skersmens snaudžiančio ugnikalnio, dažnai ir pasirenkama Tenerifė savo atostogoms. Saloje yra du oro tarptautiniai oro uostais, kuriuose leidžiasi ir kyla pigieji Ryanair lėktuvai, taigi susisiekimas išties patogus. Tiesa, tiesioginių skrydžių iš Lietuvos į Kanarus ši bendrovė nevykdo, tačiau su variantų su persėdimu išties nemažai. Gran Kanarijos Las Palmas laikomas visų Kanarų sostinę, čia didžiausias salyno miestas, sutelkęs beveik pusę milijono gyventojų. Gran Kanarija yra labiausiai apgyvendinta iš Kanarų salų, čia yra puikių kurortų, viešbučių ir netgi didžiausias Ispanijoje prekybos centras apsipirkinėjimo mėgėjams.

Turint mažiau laiko atostogoms, galbūt vertėtų rinktis kurią nors iš mažesnių Kanarų salų, pavyzdžiui Lansarotę arba Fuerteventurą. Savaitės atostogų pakanka išniukštinėti šių salų lankytiniems objektams, aplankyti Timanfajos nacionalinį parką, esantį Lanzarotėje. Beje, šis parkas – prieš beveik 300 metų vykusių ugnikalnių išsiveržimų palikimas, lavų laukai, primenantys Marso ar mėnulio peizažą. Augalijos saloje išties nedaug, tačiau kurortuose, tokiuose kaip Playa Blanca ar Arrieta, drėkinimo sistemų pagalba auginamos palmės, kiti augalai, yra netgi golfo laukai. O dalis vietinių sugeba verstis augindami šiek tiek žemės ūkio kultūrų.

Jei yra galimybė į Kanarus ištrūkti dviem savaitėm ar dar ilgiau, galima aplankyti ne vieną archipelago salą. Didieji salų miestai turi uostus, ir tarp jų kursuoja keltai, leidžiantis į uolėtus salų krantus pažvelgti ir iš vandens. Na o po salas galima keliauti ir viešuoju transportu – autobusais, ir, kaip dažniausiai būna patogiausia – nuomotu automobiliu.


Savarankiškų kelionių romantika

Kai nesinori keliauti laisvai, kad nebūtų suplanuotas kiekvienas tavo žingsnis, numatyta kiekviena lankytina vieta, netektų laukti atsilikusios savo grupės, verta rinktis kelionę savarankiškai. Paprastai kelionių agentūrų paslaugų ir atsisakoma dėl didelės laisvės, galimybės viduryje kelionės visiškai pakeisti maršrutą,daug geriau patirtį vietinių žmonių gyvenimą. Keliaujant savarankiškai galima ir sutaupyti.
Į tokius kurortus kaip Antalija, Marmaris, Alanija Turkijoje ar Hurgada Egipte labai retai keliaujama savarankškai. Paprastai perkamas visas kelionės paketas, su turistų grupe atykstama į pasirinktą kurorta, apsigyvenama viešbutyje, ir jame bėga visa atostogų savaitė ar net mėnuo… O ar teko susimąstyti, kad čia atvykus savarankiškai, galima kasdien nakvoti vis kitame viešbutyje, net vis kitame kurorte, pasivažinėti vietiniais autobusais, išlipti pakeliui kokiame nors visiškai neturistiniame kaimelyje ir mažoje kavinukėje papietauti? Kažin ar pavyktų sulyginti patiriamus įspūdžius tokioje laisvoje ir savarankiškoje Turkijoje su savaite viešbutyje ar prie jo esančiame baseine.
Labai daug pamatyti svečioje šalyje galima išsinuomavus automobilį. Nuo suplanuotis ekskursijos po šalį autobusu tai skirsis tuo, jog galėsite bet kada sustoti norimoje vietoje, nakvoti vis kitame viešbutyje, važinėti nuošaliais keliais, pro vietinių kaimelius, kurie galbūt jau seniai nėra matę turistų. Po tokių kelionių Turkija nebeatrodys kaip skėčiais aplipusių Antalijos paplūdimių ar naujos statybos viešbučių kvartalų Marmaryje šalis. Patirsite vietinę kultūrą, žmonių svetingumą, labiau suprasite jų gyvenimą. O ir vienos kitos dienos paplūdimyje tikrai užteks, kad grįžę namo galėtumėte džiaugtis įdegiu.
Dažnai keliaujant savarankiškai susipažįstama su vietiniais žmonėmis, pasitaiko, jog jie pakviečia pietų ar vakarienės, net pasiūlo nakvynę. Dažniausiai tai nutinka keliaujant autostopu, įsišnekjėjus su vairuotoju ar bendrakeleiviais. Patyrę keliautojai taip sugeba ne vieną savaitę keliauti svečiose šalyse vos retkačiais susimokėdami už nakvynę viešbutyje. Tiesa, pasiryžus tokiam scenarijui, reikia būti pasirengus ir vieną kitą naktį praleisti po atviru dangumi, jei nepavyktų rasti geresnio varianto nakčiai.
Savarankiškų kelionių mėgėjai nereitai tokį savo pasirinkimą motyvuoja ir kaina. Iš anksto ar per akcijas užsakyti skrydžiai, išsirinkti pigiausiai viešbučiai, kad ir ne miesto centre ar visai šalia paplūdimio, kelionės vietiniu transportu leidžia nemažai sutaupyti. Ypač dideli kainų skirtumai pasijaučia keliaujant po mažiau populiarius regionus, kur mažai ir kelionių agentūrų pasiūlymų, didelį jų kaštai neleidžia nuolaidžiauti klientams.
Motyvų gali būti daug, ir kiekvieną kartą planuojant reikia savęs paklausti – ar norite būti laisvas ir nevaržomas,bet įdėti darbo savarankiškam pasiruošimui, ar norite tiesiog ramiai susimkėti kelionių organizatoriui ir be rūpesčių išnaudoti savo laisvąjį metų mėnesį.


Ką aplankyti Zarasuose?

Lietuvoje Zarasai yra gražus ir nuostabus kraštas. Jame yra daug ežerų ir nuostabi gamta. Zarasai yra labai gražus miestas, įsikūręs šiaurės rytų Lietuvoje, 3 km atstumu nuo sienos su Latvija. Nors miestas, palyginus su kitais, ir nedidukas – jame gyvena vos 8 000 gyventojų, jis yra Zarasų rajono savivaldybės centras, jame vyksta daug kultūrinių renginių.  Jei dar neteko pabūvoti Zarasuose būtinai ten nuvykite. Šiame straipsnyje pateiksime informacijos ką verta aplankyti Zarasų krašte.

Antalieptės apylinkėse yra nemažai senosios kultūros paminklų, piliakalnių.  Antalieptės vietovė pradedama minėti nuo 1600 m. Ukmergės pavieto teismų knygose. Šis kraštas yra turtingas savo istorija ir praeitimi. Ką domina senovės istorija, gali keliauti Į Antalieptes. Ten randama akmens, geležies ir žalvario daiktų fragmentų. Giliame Šavašos slėnyje XVI – XVII a. buvo pasislėpusi senovės lietuvių šventykla. Iš tų laikų dar išliko mitologinis Lūžų akmuo. Manoma, kad ir po krikščionybės atsiradimo čia ilgai negeso ugnis.  Rausvos spalvos akmuo ties viduriu turi griovelius.  Aplink rusvai pilkos spalvos akmenį iškasus tapo aišku, kad jis stovi kadaise iškastos duobės pakraštyje.  Duobės dugnas išgrįstas to paties akmens nuoskaldomis, kurių, kad jis lygiai stovėtų, rasta ir po akmeniu.

Pakankamai senas ir vertas dėmesio statinys yra Antalieptės bažnyčia. Manoma, kad ji buvo pastatyta iki 1685 metais. Vienuoliai buvo įkūrę parapinę mokyklą. 1804–1832 m. pastatytas mūrinis vienuolynas. Rusijos valdžia 1832 m. vienuolyną, parapinę mokyklą ir bažnyčią uždarė. Per Pirmąjį pasaulinį karą vokiečiai nuniokojo bažnyčią ir jos rūsius. 1918 m. bažnyčia grąžinta katalikams. Klebonas Stanislovas Stakele ėmėsi ją remontuoti: parūpino religinių rūbų, indų. Klebonas D. Vaitkevičius atstatė altorius. Klebonas Pranciškus Strakšas bažnyčią nutinkavo ir nudažė.

Zarasų miesto apžvalgos ratas. Lietuvoje unikalus ir analogų neturintis statinys yra 17 metrų aukščio ir net 34 metrų pločio, nuo jo atsiveria įspūdingas vaizdas į Zaraso ežerą bei miesto apylinkes.  Nusileidus laipteliais žemyn galima keliauti ežero pakrantę juosiančiu taku. Nebuvo pamiršti ir mėgstantys pasėdėti – prie tako įrengti suoleliai, kur kiekvienas gali pailsėti ir tiesiog pamedituoti stebėdamas kraštovaizdį. Besilankantiems prie apžvalgos rato įrengta automobilių stovėjimo aikštelė, jaukios vietos poilsiui. Naujojo lankytino objekto Zarasų apžvalgos rato architektas Šarūnas Kiaunė.


Peru: nuo indėnų nepabėgsi (2 dalis)

Kas ilsisi, kas mokosi tariamosios nuosakos… Savaitė pralekia greitai ir vieną rytą pabudus laikrodis išmuša gruodžio dvidešimt ketvirtą. Kūčios. Žydrė kaip tik užbaigia savo tobulinimosi kursą (nors ir taip ispaniškai „kerta“ dukart geriau už Valdą), Valdas parašo visus užstrigusius straipsnius ir pažiūri „Draugų“ aštunto sezono serijas per kabelinę televizija. Metas sulaukti, kol baigsis lietus ir bus galima įžengti į kalėdinį Cusco.

Galiausiai išeiname laukan, pražingsniuojame keliomis inkų gatvelėmis ir suprantame, jog čia kažkas netaip. Šiandien miestas triukšmingesnis, nei esame įpratę. Daugiau indėnų, skubančių su žolių kuokštais, medinėmis pakartėlėmis ar šventųjų skulptūrėlėmis.

Diena, kai katalikiškose šalyse visi turi būti susikaupę ir laukti gimstančio barzdočiaus dailidės, kuris vėliau taps reikšminga persona dievo dešinėje. Diena, kai pagonims saulė baigia trumpėti ir pradeda ilgėti šviesus metas. Diena, kai Peru indėnai skuba į Cusco turgų, kad galėtų parduoti daugiau žolelių, vejos gabalėlių, ar kokių niekučių turistams. Visa aplinka tampa šurmuliu, kuriame sunku patikėti tuo, ką matai.

Klaidžiojame po pagrindinėje Cusco aikštėje įsikūrusį turgų, įsigyjame kelis niekučius, Valdas nusiperka receptu archyvas su Pacha Mama vienoje, o Pacha Papa kitoje pusėje (netrukus ją pames, kaip pametė jau tris kepures bei ketverius akinius nuo saulės šios kelionės metu). Dar nusiperkame kelias užrašų knygeles, porą kitų niekučių, tačiau nuo didesnių pirkinių susilaikome, nes prisimename, kad mūsų kuprinės ir taip vaitoja. Geriau jau tiesiog kimšti nuotraukas į atminties kortelę – mažiau realaus svorio.

Kitą dieną tiesiog pavakarieniaujame Kalėdinis meduolis Cusco tylumoje, nes tą dieną tiesiog niekas nedirba – visiems išeiginė. Indėnai atšventė dar vakar, Kalėdos jiems yra tiesiog laisva diena. Kažkieno primesta šventė. Eidami į vieną vis dar veikiančią interneto kavinę sutinkame kelias po pasažo stogu sugulusias indėnų šeimas. Moterys ramiai šnekučiuojasi, vaikai greta žaidžia, o ištroškę tiesiog prieina prie kelio ir atsigeria iš murzinos balutės. Graudu ir baisu žiūrėti į tokią indėnišką „kokakolą“…
Read the rest of this entry »