Apie vaisius ir jų vartojimą
Posted: 2015/08/19 Filed under: Medicina, sveikata, grožis | Tags: Bananai Leave a comment »Vaisiai – svarbus maisto produktas mūsų kasdienėje mityboje. Jie suteikia energijos ir leidžia užvalgyti kažko saldaus, nekemšant saldainių ar šokolado. Vaisius patogu įsimesti į kuprinę, rankinę ir bet kada užsinorėjus lengvai užkąsti. Juos valgome kiekvieną dieną, jie turi daug vitaminų, reikalingų žmogaus organizmui funkcionuoti ir vystytis. Be to, vaisiuose yra daug cukraus, kuris suteikia žmogaus organizmui energijos neapsunkindamas jo intensyviu virškinimu, kas nutinka valgant mėsą ir riebius produktus. Nors sakoma, kad lietuviai valgo per mažai daržovių, tačiau kai kuriems trūksta ir vitaminų, gaunamų iš vaisių, tad nepamirškime vartoti kuo daugiau vaisių. Tik verta prisiminti – vaisius geriausia yra valgyti dienos pradžioje, kuomet dar tik ruošiamės visiems darbams ir mums dar reikės energijos. Todėl, vakarop vaisių geriau nevalgyti, nes jie gali būti nutukimo priežastis.
Obuolys – bene populiariausias vaisius pasaulyje, na bent Europoje. Obuolių būna įvairiausių rūšių, obelys yra skiepijamos, taip ant vienos obels galima užauginti daug skirtingų obuolių veislių, yra net žmonių, kurie siekė rekordo – užauginti kuo daugiau veislių obuolių ant vieno medžio ir toks rekordas viršija net 250 veislių! Obuoliai yra patogūs laikyti, nes negreitai pūna, paprastai jie laikomi vėsiose patalpose. Todėl obuolių nusipirkti galima ne tik ką tik nuskintų bet ir kiek palaikytų. Na jie nebūna švieži, bet skonis išlieka. Obuolį patogu įsimesti į kišenę ir kada panorėjus suvalgyti ar pavaišinti draugą.
Bananai – taip pat labai populiarūs vaisiai. Nors praeityje kai kurioms bananų rūšims grėsė pavojus išnykti, šiandien galime džiaugtis, jog šio vaisiaus mums netrūksta. Bananai – puikus energijos šaltinis, kuris lengvai virškinamas, todėl yra naudojamas sportininkų per treniruotes ir net per varžybas – juk ne kartą esate matę kaip maratono bėgikams dalinami būtent bananai. Deja, bananų transportavimas yra kiek sudėtingesni nei obuolių, mat negavę deguonies jie labai greitai pradeda pūti, tai yra, žievė darosi ruda, vėliau tai persimeta ir į vaisiau vidų. Sakoma, kad bananus geriausia valgyti, kuomet ant jų atsiranda rudi taškeliai – tuomet jie būna pakankamai prinokę, lengvai virškinami ir pasisavinamas didžiausias kiekis naudingų medžiagų.
Kas užginčys jog šie du vaisiai nėra svarbūs mūsų kasdienėje mityboje? Tai puikus užkandis tiek dirbant, tiek sportuojant ar tiesiog ramiai leidžiant laiką gamtoje ar namie. Juolab kad su bananais ir obuoliais yra prikurta begalė receptų, patenkinančių kiekvieno norus.
Mediena ir jos pritaikymo galimybės
Posted: 2015/08/19 Filed under: Įvairūs | Tags: Kukmedis Leave a comment »Mediena buvo apdirbama nuo pat seniausių laikų, kai tik žmonės pradėjo gaminti įrankius – ietis, strėles, lankus, kirvius ir kitus. Žmogus, gamindamas buities reikmenis, išmoko apdirbti medieną ir panaudoti reikiamą medį reikiamiems įrankiams gaminti. Juk kiekvieno medžio mediena pasižymi skirtingomis savybėmis ir tinka skirtingiems mediniams gaminiams gaminti. Tad kokį medį pritaikyti kokiems dirbiniams ir įrankiams?
Minkščiausi medžiai Lietuvoje – liepa, drebulė, ožekšnis. Tokie medžiai tinka smulkiems dirbiniams, kurie nebus intensyviai mechaniškai veikiami. Pavyzdžiui, įvairūs pakabukai, papuošalai. Mediena labai minkšta, todėl tinkama drožinėjimui, ypač mokantis drožinėti. Su tokia mediena reikia mažiau pastangų ir kantrybės. Deja, dirbiniai iš minkštos medienos nebus patvarūs ir ilgaamžiai. Tačiau, pasižymės mažu svoriu.
Kalbant apie svorį, klevas yra gana lengvas, bet tuo pačiu ir gana kietas medis. Tiesa, šviesus ir ne itin išvaizdus. Tačiau jis puikiai tinka kirvių kotams gaminti, nes gali pakelti dideles apkrovas, ko negali, pavyzdžiui, ąžuolas. Nors ir kietas, ąžuolas nuo nuolatinių smūgių kirviu pradeda lupinėtis ir galiausiai kotas neatlaiko. Tad kirvio kotą geriau daryti iš klevo, ar, jei neturite klevo, galite daryti ir beržinį kotą, nors beržo mediena ir nėra labai tvirta.
Kiečiausi medžiai Lietuvoje yra Guoba, Skroblas, įvairūs vaismedžiai – obelis, slyva, kriaušė, taip pat ir uosis. Nors ąžuolas dažnai laikoma itin kietu medžiu, tačiau, toli gražu, tai nėra kiečiausias medis Lietuvoje. Anksčiau, plačiai naudojamas įrankiams ir ginklams (ietims, lankams, kirviams) gaminti buvo kukmedis. Tai toks kietas medis, jog anksčiau Lietuvoje net buvo vadinamas geležiniu medžiu. Jis puikiai atlaikydavo didelis apkrovas, todėl ir tiko įvairiausiems įrankiams gaminti. Nors tokį medį ir labai sunku apdirbti, tačiau pagamintas įrankis tarnaudavo ilgus metus ir būdavo itin patikimas. Deja, šiandien kukmedis Lietuvoje jau yra išnykęs ir auginamas tik dirbtinai užaugintas soduose ir parkuose. Verta žinoti, jog kukmedis yra nuodingas augalams, tai yra, visos jo dalys yra nuodingos, tad su šiuo medžiu reikėtų elgtis atsargiai, ypač prižiūrėti vaikus.
Medžių įvairovė Lietuvoje yra išties didelė, tad renkantis medieną įvairiems dirbiniams, reikia atidžiai ją pasirinkti ir pasirūpinti, jog ji būtų sausa, nes kitu atveju dirbinys gali pradėti skilinėti ir būti nebetinkamas naudoti.
Rudens gėrybės
Posted: 2015/08/19 Filed under: Įvairūs | Tags: Obuolių pyragas Leave a comment »Vasarai vis einant į pabaigą orai daro vis vėsesni ir rudeniškesni. Nuotaika prastėja, o ir lauke nesinori taip ilgai būti, kaip vidurvasarį. Po truputį vėsta ir vandens telkiniai, pamėgti Molėtų ežerai ir nuostabiosios Lietuvos upės. Vis daugiau laiko praleidžiame namuose ir liūdime dėl besibaigiančios vasaros. Tačiau, su artėjančiu rudeniu ateina ir rudens gėrybių metas! Tai laikas kuomet skiname derlių ir džiaugiamės pavasario ir vasaros triūsu. Nuostabūs prinokę obuoliai, užderėjusios bulvės, pomidorai, agurkai – visokiausios daržovės ir vaisiai nugula ant mūsų stalų, o likęs didesnis kiekis į rūsius ir sandėlius. Šie pačių užauginti vaisiai ir daržovės itin džiugina širdį ir nė iš tolo neprilygsta maisto prekėms iš parduotuvių. Tad kur gi visą tai dėti?
Visas uogas galima tuoj pat suvalgyti, padalinti vaikams ir giminaičiams, paskaninti kitus patiekalus, tokius kaip blynai, pyragai, konditerijos gaminiai. Taip pat uogas su vaisiais galima sumaišyti ir sumalus padaryti skanių vasariškų kokteilių. Galbūt net su ledais arba pienu. Likusias uogas, kurių jau nepajėgiame įveikti, konservuojame – tai yra, verdame uogienes, kompotus ir ruošiame vitaminų užtaisus žiemai bei pavasariui. Be to, dalį uogų galima ir užšaldyti- bene paprasčiausias būdas jas išsaugoti kelis mėnesius. Bulves iškart po bulviakasio panaudosime kūgelio, cepelinų ar bulvinių blynų gamybai – juk koks bulviakasis be bulvinių patiekalų, tokių įprastų lietuviškam stalui? O jei tos bulvės dar šviežutėlės, ką tik iškastos iš savo žemės…
Kriaušės, obuoliai, slyvos, vyšnios puikiai tiks uogienėms, kompotams ar tiesiog užšaldymui. Užšaldytas vyšnias taip malonu išsitraukti žiemą ir iš lėto valgant, prisimenant vasarą ir šių uogų rinkimą. Nagi kriaušės ir obuoliai pirmiausia gali būti suvartoti pyragams! Obuolių pyragas – bene būtinybė kiekvienoje šeimoje pririnkus obuolių derliaus. Į pyragą galima įmaišyti ir kriaušių, net pridėti uogų, suteiksiančių pyragų įvairesnį skonį ir malonų kvapą. Šilto pyrago kvapas maloniai nuteiks šeimyna bei suteiks progą visiems susirinkti prie pietų stalo. O visgi, likus daliai obuolių, juos galima laikyti vėsioje vietoje ir iki žiemos dar ramiai valgyti ir kepti dar daugiau obuolių pyragų. Beje, obuoliai puikiai tinka ir obuolienėms virti, kurios puikiai dera prie naminių blynų ir lietinių. Tad mėgaukimės rudens gėrybėmis, juk jų niekuomet nebus per daug!
Kelionė į Rodo salą
Posted: 2015/06/26 Filed under: Kelionės, turizmas | Tags: Rodas, Rodo sala Leave a comment »Viena iš dviejų dabar turbūt populiariausių Graikijos salų – Rodo sala, kasmet sulaukia minių turistų. Ne paslaptis, kad nemaža dalis jų – lietuviai, latviai, rusai bei kiti, ieškantys egzotiško, bet pigaus poilsio. Rodo sala, kaip ir netoliese esanti , vos lopinėlio Viduržemio jūros atskirta Koso sala – puikiai leidžia suderinti egzotiškas atostogas bei pigų keliavimą.
Egzotiškas, tai nereiškia, kad pasaulis bus kardinaliai kitoks. Ypač jei lankotės Viduržemio jūros regione ne pirmą kartą. Bet vis tik jau tikrai ne Lietuva – šilta, skaidri jūra, uolos, akmenys, palmės, gatvėse augantys mandarinai bei citrinos, oro temperatūra net ir žiemą leidžianti pasinerti į jūros bangas netgi nebūnant užsigrūdinusiu sveikuoliu. Turi egzotikos ir vietinė architektūra – su gamta susiliejantys namai, siauros gatvelės, grįsti keliukai. Rodo saloje smagiai nuteikia ir aplankytas drugelių slėnis, kur daugybė margaspalvių šių vabzdžių leidžia pasijusti išties toli nuo gimtųjų namų.
Rodo sala puikiai atitinka ir pigumo kriterijų. Jau nuolatinėmis patapusių krizių blaškoma Graikija nėra ekonomiškai stipri valstybė. Aukštas nedarbo lygis verčia vietinius dirbti pigiau. Tad nenuostabu, kad viešbučiai saloje tikrai nebrangūs, ne ką daugiau, o kartais ir pigiau, nei mūsų Palangoje. Nėra brangu ir pramogauti ar valgyti kavinėje – žinoma ne tiek, kad galėtumėte kasdien po kelis kartus tą daryti ir vis tiek kelionės metu išleisti mažai, bet lyginant su Lietuvos kainomis. Juk natūraliai mes įpratę, kad jei keliaujame užsienyje, tai viskas bus brangiau. Nebūtinai. Labai atpigina keliones į Rodo salą ir pigių avialinijų reisai, jungiantys šią salą su Lietuvos oro uostais. Kai žiemos sezonu bilietas kainuoja vos keliasdešimt eurų, kodėl gi neatskridus pailsėti į Viduržemio jūros salą?
Rodas – dažniausia turistų stotelė saloje ir didžiausias salos miestas. Čia yra oro uostas, į kurį atskrendama, ir daugelis tiesiog šiame mieste ir apsistoja. Žinoma, yra ir tokių, kurie linkę ilsėtis mažesniuose, įdomesniuose, galbūt jaukesniuose miesteliuose, toliau nuo pagrindinio turistų šurmulio, bet tokių dalis nedidelė. Patogiausia – iš anksto užsisakyti viešbutį Rode, jį pasiekti vos per kokį pusvalandį nuo oro uosto ir savo kambaryje ramiai įsikurti visai savaitei. O jau po galvoti kur čia ką pamatyti ir kitus miestelius aplankyti trumpų išvykų metu dienos ribose. Sala nėra didelė, tad net ir tolimiausias salos kampas nuomotu kampu tikrai greitai pasiekiamas.
Kaip atrodo Oslas
Posted: 2015/06/26 Filed under: Kelionės, turizmas | Tags: darbas Osle, Norvegijoje, Oslas Leave a comment »Oslas žinomas kaip didžiausias Norvegijos miestas, kartu ir jos sostinė. Čia gyvena daug norvegų, taip pat yra švedų, ir nemažai imigrantų – tarp jų ir lietuvių. Kai kurie norvegai sako, jog Norvegija yra geriausia šalis gyventi visame pasaulyje. O su tuo sutinka ir statistika – itin mažu nedarbo lygiu pasižymintis Oslas traukia nuolat čia plūstančius emigrantus užsidirbti pinigų ir grįžti namo praturtėjus, o gal ir pasilikti visam laikui čia.
Oslas yra įsikūręs prie fiordo, tad tai yra uostas. Čia vyksta prekyba, laivyba, kruizai. Jūra čia gana šalta ir vasarą tad nusimaudyti joje patiks ne kiekvienam, bet tik šalto vandens nebijančiam veikėjui. Osle gausu žalumos – parkai ar tiesiog medžių/krūmų eilės čia sutinkamos gana dažnai. Tad pavasarį įkvėpti žiedų aromato visuomet galima. O ir įsivasarojus, šnerves maloniai kutena šviežiai nupjautos žolės kvapas. Pakėlus akis kiek aukščiau galima pamatyti ir tikrus kalnus – jų čia toli ieškoti nereikia. Iškart už miesto prasideda gamta, kalnai, fiordai – tai, dėl ko į Norvegiją keliauja ne siekiantys užsidirbti, bet norintys pakeliauti, pasigrožėti kitokiu nei Lietuvoje reljefu ir gamtovaizdžiu, padaryti ir parsivežti kelis kadrus namo.
Osle nesunku pastebėti ir senų ir naujų pastatų. Miestas yra modernus, šiuolaikiškas, tačiau sugebėjo išsaugoti ir senąjį palikimą. Vaikščiojant po atitinkamas miesto dalis, galima pamatyti tai, kas įdomu – ar seni pastatai, senoji architektūra, ar labiau šiuolaikiški, modernūs pastatai, tokie kaip Oslo opera – iš vandens kylantis baltas pastatas, mėgstamas saulėje besikepinančių norvegų ir, žinoma, turistų. Tai bene pats lankomiausias turistinis objektas Osle. Be jo, įdomus yra ir skulptūrų parkas, kuriame visas skulptūras nulipdė vienas žmogus. Ir ką gi, jam netrūko nei laiko, nei išmonės, nei vaizduotės – skulptūrų gausa ir jų perteikiamos mintys sužavės ne vieną.
Osle įdomu apsilankyti ir muziejuose. Jų čia yra įvairių, nes ir pats miestas yra didelis. Įvairūs laivų muziejai, transporto muziejus, Ibseno muziejus, nacionalinis muziejus ir įvairios dailės galerijos – muziejų fanams čia yra ką veikti ne vieną dieną. Tiesa, piniginę teks paploninti (nebent mokate kortele), nes Oslas yra vienas brangiausių miestų visoje Europoje. Bet galbūt įspūdžiai to verti? Belieka tik nuvažiuoti ir įsitikinti pačiam. Lėktuvo bilietų kainos iš Vilniaus į Oslą dažnai būna itin mažos (kartais bilietas į Oslą kainuoja tiek pat kiek paprastas dešrainis Oslo oro uoste), tad kodėl gi nenuvykus į Europos šiaurę?
Ką lietuviai veikia užsienyje
Posted: 2015/06/26 Filed under: Mokslas, išsilavinimas, karjera | Tags: Darbas Norvegijoje, Lietuviai Norvegijoje, Norvegija Leave a comment »Šiais laikais emigracija yra opi tema Lietuvoje. Daug lietuvių emigruoja į vakarų Europos šalis ar už Atlanto. Europoje iškeliaujama į Didžiąją Britaniją, Airiją, Ispaniją, Norvegiją, Švediją. Dauguma ieško tiesiog geresnio atlyginimo ir aukštesnio pragyvenimo lygio. Ir randa. Bent jau dauguma. Tik įdomu ar ta jų rasta laimė trunka ilgai. Juk pradeda kankinti ir namų ilgesys, ir lietuviškos gamtos ir likusiųjų draugų, artimųjų ilgesys. Tad nori nenori kartais tenka grįžti į gimtąją šalį, susitikti su seniai matytais draugais ir deja, vėl išvykti. Ko gero, ne apie tokį gyvenimą svajojo lietuviai dar būdami mažais vaikais. Na bet tebūnie. Juk kas jaučiasi nelaimingas užsienyje, grįžta ir puikiai įsitaiso ir Lietuvoje.
Į Angliją keliaujama rinkti braškių, dirbti įvairiuose pramonės, maisto ar pakavimo fabrikuose. Žmonės čia uždirba gana gerai, tik nereiktų pamiršti, jog Didžiojoje Britanijoje ir taip viskas brangu, lyginant su lietuviškomis kainomis. Ir visgi, užsidirbus ir išleidus, tiek kiek reikia būstui, maistui, drabužiams, lieka ir pinigų, kuriuos galima taupyti ir siųsti Lietuvoje likusiai šeimai. Lietuviai Anglijoje renkasi į bendruomenes, kartu švenčia lietuviškas šventes, rengia koncertus, renginius. Juk visada smagu sutikti savo tautietį, žinoma, jei jis yra padorus žmogus, juk tiek istorijų sklinda apie nusikaltusius lietuvius Anglijoje. Tikėkimės, jų vis mažės.
Labai dažna emigrantų traukos vieta yra Norvegija. Čia aukšti atlyginimai, aukštas pragyvenimo lygis, o nedarbingumas minimalus. O ir nuskristi į Norvegiją šiais laikais yra nė dviejų valandų neužtrunkanti kelionė. Be to, dažnai pigesnė už daug autobusų bilietų Lietuvoje. Norvegijoje keliaujama į Oslą, Stavangerį, Bergeną, Trondheimą, Alesiundą, Tromsą ir kitus didesnius miestus. Dažniausiai dirbama žuvies fabrikuose (juk Norvegija garsėja žuvies ūkiais ir pramone), statybų sektoriuose, kituose fabrikuose ir gamyklose. Lietuviai Norvegijoje uždirba gerai, gali ir pataupyti, ir vaikams atidėti ir pakeliauti po šią nuostabaus grožio šalį – juk Norvegija vadinama viena gražiausių šalių Europoje. Būtent dėl savo fiordų ir kalnų.
Atkeliavus į užsienio šalį, reikia pirmiausia priprasti prie ten esančios tvarkos. Juk ji visuomet skiriasi nuo bet kurios kitos šalies. Tai gali būti ir smulkūs dalykai, pavyzdžiui, žinoti, jog Osle tramvajaus durys niekada neatsidarys, jei nepaspausi mygtuko. Arba, kad skardinės ir plastikiniai buteliai yra superkami specialiais automatais ir, lyginant su lietuviškomis supirkimo kainomis, už juos nemažai moka. Atvykus į šiaurės Europos šalis verta žinoti, jog čia viskas ir visada rūšiuojama ir reikia prie to priprasti.
Kokia veikla galima užsiimti Pafose
Posted: 2015/06/26 Filed under: Kelionės, turizmas | Tags: Kipras, Kipro sala, Pafosas Leave a comment »Pafosas – vienas žymiausių Kipro kurortų. Žymiausias, ko gero, savo Karalių kapais (Thombs of the Kings) – katakombomis, kurios yra įtrauktos net į UNESCO pasaulinio paveldo sąrašą. Be to, Pafose yra daug kitų senų pastatų, kurių amžius siekia daugiau kaip 2000 metų. Istorijos mėgėjams čia tikras rojus. Be garsiųjų katakombų, Pafose verta pamatyti visą archeologinį parką, kuriame pamatysite visame pasaulyje garsių romėnų mozaikų ir net Dionizo namus. O jei jau vardijant viską, nepamirškite garsaus 12 amžiaus vienuolyno, Pafoso tvirtovės, kuri turėjo toli gražu ne vieną paskirtį ir Pafoso bažnyčių. Visa tai tiems, kas domisi senovine architektūra, o ką veikti kitiems? Pakalbėkime apie tai.
Pafose ir jo apylinkėse pramogų rasite su kaupu. Pradedant nuo paprasčiausių, čia galima pažaisti boulingą, išbandyti golfą, kartingus, turus segvėjais. Kas įdomiau – jodinėjimas arkliais Pafoso apylinkėse ar Pafoso apylinkių ir jų gamtos tyrinėjimas dviračiais ar pėsčiomis vaikštant kalnų takais. Nepamirškime ir pasivažinėjimų keturračiais ar ekskursijų keturių varomų ratų džipais. Jei traukia vanduo, galimos ekskursijos ir valtimis, laivais, kateriais ar net pasivaikščiojimai jūros dugnu! Vaikščiojimas jūros dugnu yra išties neįtikėtina patirtis – užsidėję nardymo kostiumą ir juokingą kampuotą šalmą į kurį leidžiamas oras, galėsite vaikščioti jūros dugnu ir tyrinėti povandeninį pasaulį. Kiti povandeninio pasaulio tyrinėjimo būdai yra nardymas su deguonies balionais ir laisvas nardymas. Vienas pigesnis, kitas suteiks daugiau įspūdžių, tad belieka tik pasirinkti kam teikiate prioritetus.
Daug ekstremalių ir adrenalino išskiriančių pramogų siūlo populiari firma Pafose – Zephyros. Radę šią firmą galėsite išbandyti važinėjimą kalnų dviračiais ne per asfaltą, kaip įprasta Lietuvoje, bet po tikrus kalnus. Juk aukščiausias Kipro kalnas siekia beveik 2 kilometrų aukštį! Kitos pramogos – plaukiojimas kajakais jūroje, pamatant salą iš išorės, aplankant įdomesnes priekrantes ir olas. Taip pat ši firma siūlo ir laipiojimą uolomis ir, nustebsite, žiemos sporto šakas! Taip taip, pasirodo, kad žiemą ant Olimpo kalno vidutinis sniego dangos storis siekia net 2 metrus! Tad jei užsuksite į Pafosą ar Kiprą žiemą, nepamirškite to ir keliaukite prie kalno išbandyti snieglenčių sporto ar slidėmis nusileisti nuo kalno.
Pafosas ir jo apylinkės tiesiog kupinos pasyvesnių ar aktyvesnių pramogų, tad galima čia keliauti nors ir su visa šeima. Pramogų ras visi tik spėkit rinktis. Na o kai pavargsite nuo nuotykių, galėsite ramiai išsitiesti tiesiog ant paplūdimio ar atsigaivinti jūroje.
Darbas ir gyvenimas Norvegijoje
Posted: 2015/06/05 Filed under: Mokslas, išsilavinimas, karjera | Tags: Darbas Norvegijoje Leave a comment »Draugui, kaimynui, giminaičiui ar šiaip kokiam pažįstamam Norvegija jau patapo namais. Dar didesniam ratui pažįstamų ji yra sezoninių darbų stotelė. Ši šalis, įtraukusi didelį skaičių tautiečių į savo ekonomikos aparatą, niekaip nepraranda savo patrauklumo ir toliau. Vis didesnės minios kas sezoną išvyksta čia ieškoti darbų. Vis daugiau išvyksta ir gyventi į šią Skandinavijos valstybę. Kaži kodėl? Nagi dėl algų, kaip pasakytų koks nors žinomas, ar tuo labiau mažiau žinomas rašytojas. Atlyginimai, jų didumas – vienareikšmiškai pagrindinis veiksnys, lemiantis tokius emigracijos į Norvegiją mastus.
Reikia būti sąžiningiems ir pasakyti, kad susirasti Norvegijoje darosi kiek sunkiau. Labai jau daug tokių pat norinčių tenai dirbti. Nemokančių norvegų kalbos, dažnai nemokančių ir angliškai, neturinčių jokių specialybinių įgūdžių. Kitaip tariant, ieškančių visiškai nekvalifikuoto darbo, dažniausiai prie kokio nors konvejerio. Natūralu, kad tokios konvejerio linijos gana greitai ir užsipildo. Juk ne tik minios lietuvių, bet ir kitų valstybių piliečiai atkeliauja čia ieškoti laimės. Netgi švedai, atrodytų gyvendami turtingoje šalyje, apie kokią mums kol kas tik pasvajoti, važiuoja į Norvegiją dirbti. Tiesa, pastarieji dažniausiai ieškosi kvalifikuotesnių kalbų, bet nebūtinai.
Nekvalifikuotų darbininkų masėje ištirpti labai lengvai. Jūsų daug, siūlosi dar daugiau, darbdaviui bent problemos būna ne kur gauti darbuotojus, bet kaip juos atsirinkti. Vienas labai svarbus atsijojantis faktorius – norvegų kalbos mokėjimas. Pripažinkime, jog darbdaviui sunkiau su jumis bendrauti, kuomet reikia ieškoti tarpininkų išversti nurodymams ne tik kad į anglų, bet dar ir į lietuvių kalbą. Štai mokantieji kalbėti norvegiškai, žinoma, įdėję į tai nemažai pastangų, gali tikėtis gerokai lengvesnio kelio darbo paieškose šioje šalyje.
Reiki pripažinti ir tai, jog Norvegijai taip populiarėjant kaip darbo oazėj, labai pagausėjo ir įvairių įdarbinimo agentūrų bei panašių tarpininkų. Tiek ir čia, Lietuvoje, tiek ir Norvegijoje. Nieko keisto, juk atiduoti kelis šimtus eurų už galimybę uždirbti kelis tūkstančius atsiranda tikrai daug. Kuomet agentūra jums pažada gerai apmokamą darbą, kuriame nereikia mokėti nei norvegų, nei anglų kalbų, nereikia jokių kvalifikacijų, nes jus darbdavys apmokys, o atlyginimas sieks kokius du ar trys tūkstančius eurų, plius bus galimybė nuolat dirbti viršvalandžius už dvigubą tarifą- negi nesutiktumėte sumokėti tokiai agentūrai už tokį nuostabų įvertinimą. Nieko keisto, kad vis daugiau atsiranda ir apgautųjų netikrų agentūrų ar net asmeniškai įdarbinti besisiūlančių asmenų. Et. Ne toks ir lengvas, tas darbas Norvegijoje, nekalbant jau apie kelią iki jo.
Airių Dublinas
Posted: 2015/03/18 Filed under: Kelionės, turizmas | Tags: Dublinas, Londonas Leave a comment »Airija mums dažniausiai asocijuojasi su emigracija, darbo paieškomis ir didelėmis algomis. Nieko keisto, nes Airijos sostinėje – Dubline, per keliolika metų susibūrė išties nemaža lietuvių bendruomenė. Čia jau veikia ir lietuviškos parduotuvės, ir mokyklos, ir netgi yra tautiečių įkurtas teatras. Tačiau nereikia pamiršti, kad Dublinas – savitos airių kultūros miestas, vertas dėmesio ir kaip turistinis objektas.
Dublinas nėra didelis miestas vakarų Europos masteliais. Gyventojų skaičiumi jis labai primena Vilnių, gal tik čia kiek daugiau žmonių kasdien susirenka į darbu iš įvairių priemiesčių. Miestas įsikūręs jūros pakrantėje, taip pat – upės deltoje. Lengva nuspėti, kad viena iš turistinių pramogų čia yra miesto apžiūrėjimas iš upės, plaukiant laivu. Taip galima pasiekti netgi jūros uostą, ir pasigrožėti į tolį atsiveriančiais vaizdais. Apžiūrėti miestą sėkmingai galima ir pėsčiomis, ypač turint tam bent kelias dienas.
Žinoma, šis miestas neatsiejamas nuo barų kultūros. Viešint Dubline, airių nuomone, tiesiog nepadoru nepraleisti bent vieno vakaro bare geriant alų, žiūrint futbolą ar krepšinį. Verta užsukti ir plačiai pasaulyje žinomų airiškų šokių vakarą, jei jūsų viešnagės metu bus koks nors koncertas. Mieste netrūksta ir įvairių muziejų, padedančių susipažinti tiek su Airijos istorija, tiek ir šiaip pasaulio įdomybėm. Norint geriau pažintį pačią šalį, labai verta pakeliauti miesto apylinkėmis, pasivažinėti jūros pakrante bei pasiekti giliau saloje esančius kaimelius, miestus bei istorinių pilių ar kitų statinių bent jau griuvėsius. Gana populiaru čia keliauti dviračiais, vinguriuojant tarp dirbamų laukų ir nedidelių miestelių galima išties gerai praleisti laiką. Vėlgi, tam jau skirti ne vieną dieną.
Dublinas dažnai mintyse suskamba greta kito Britanijos miesto – Londono. Londonas yra Anglijos sostinė, taip pat plačiai pamėgtas emigrantų. Turbūt dėl to šie miestai ir patalpinti smegenų stalčiukuose greta. Vis tik Londonas – kelis kartus didesnis didesnis, judresnis, gyvesnis miestas. Milijonai žmonių čia kasdien skuba į darbus. Didelė jų dalis – įvairių šalių išeiviai, tad suprasti, kas Londone britiška, o kas – kosmopolitiškumo palikimas, ne taip ir lengva. Šiuo požiūriu Airijos sostinė gyventi ramiau, kita vertus – gal kiek sunkiau ir darbą susirasti. Vis tik tarp Londono milijonų greičiau galima susirasti atsilaisvinusią kokią nišą.
Paskutiniai komentarai