Lietuvių kalba

Kiekviena mokame savo gimtąją kalbą – tai kalba, kurią išmokstame pirmiausia. Paprastai ją natūraliai išmokstame iš kitų šeimos narių. Didžiosios Lietuvos respublikos gyventojų dalies gimtoji kalba – lietuvių. Ja mūsų šalyje kalba 3 000 000 gyventojų. Šia kalba šneka daugiausia žmonių iš kitų rytų baltų kalbų. Lietuvių kalba šiek tiek vartojama Baltarusijoje ir Lenkijoje (kitaip vadinamose lietuvių kalbos salose). Be to, ten, kur yra nemažai lietuvių emigrantų (JAV, Kanadoje, Jungtinėje Karalystėje, Airijoje, Ispanijoje, Australijoje, Vokietijoje, Latvijoje ir kitur), ši kalba taip pat paplitusi. Manoma, kad lietuvių kalba yra seniausia pasaulio kalba.

Lietuvių kalba kaip savarankiška rytų baltų šakos kalba ėmė formuotis nuo VII a. Labiausiai paplitusios aukštaičių ir žemaičių tarmės išsiskyrė XIII – XIV a. Vėliau jos skaidėsi į patarmes, šnektas bei pašnektas.

Rytų, vakarų ir pietų aukštaičiai (dzūkai) – tai pagrindinės aukštaičių patarmės, o vakarų, šiaurės vakarų ir pietų žemaičiai – tai trys pagrindinės žemaičių patarmės.
Šiuo metu literatūrinėje kalboje labiausiai naudojama vakarų aukštaičių pietiečių (suvalkiečių) tarmė.

1503 m. išleistos knygos „Tractatus sacerdotalis“ paskutiniame puslapyje ranka užrašytas anoniminis poterių tekstas. Tai pirmasis lietuviškas tekstas. Manoma, kad jis perrašytas nuo dar ankstesnio originalo, kuris nėra žinomas. Šis poterių tekstas parašytas remiantis dzūkų tarme. Taip pat manoma, kad panašių religinių lietuviškų tekstų būta ir anksčiau (apie XIV a.), tačiau įrodymų nėra.

Pirmoji spausdinta lietuviška knyga – tai Martyno Mažvydo 1547 m. parašytas katekizmas. Ši knygelė rėmėsi žemaičių tarmės pagrindu. Taip pat joje buvo ir pirmasis lietuviškas elementorius, kuriame būta lietuviško raidyno bei keletas M. Mažvydo sukurtų gramatikos taisyklių. Po šios knygos pasirodymo lietuvių literatūrinė kalba ėmė aktyviai kurtis bei plėtotis.
1620 m. Konstantinas Sirvydas išleido pirmąjį lietuvišką žodyną „Dictionarium trium linguarum“, kuris sulaukė penkių leidimų. Vėliau, 1653 m., Danielius Kleinas išleido pirmąją lietuvių kalbos gramatiką „Grammatica Litvanica“. Po šių dviejų knygų pasirodymo XVII a. prasidėjo lietuvių kalbos tyrinėjimas. Jis suintensyvėjo XIX a.

Mūsų gimtoji lietuvių kalba kaip užsienio kalba yra dėstoma net 30 įvairiose pasaulio valstybėse esančių universitetų.

 

 

Parengė UAB Baltijos vertimai


Vertimų biurai šiandien

Dar visai neseniai dauguma vertimų biurų skelbėsi, kad verčia į daugelį užsienio kalbų, nors iš tiesų galėjo pasiūlyti tik keletą jų, bet net ir tokias vertimo paslaugas teikdavo ne visi biurai. Tuomet dažniausiai vertimų biuruose sėdėdavo vos keli vertėjai, mokantys vieną ar porą populiariausių kalbų, o prireikus retesnės kalbos vertimo, tekdavo pasiraitoti rankoves, beieškant tos kalbos vertėjo vienkartiniam darbui.

Netrukus padėtis pasikeitė. Išaugus klientų poreikiams pasaulinėje rinkoje, padidėjus vertimų biurų konkurencijai ir siekiant įvairiais būdais pritraukti ir išlaikyti klientus, vertimo įstaigos privalėjo keistis. Šiandien vertimų biurai, siekdami išsilaikyti konkurencingoje rinkoje, turi teikti ypač įvairaus pobūdžio, kokybiškas, specializuotas ir universalias vertimų paslaugas.

Šiandieninėje rinkoje gerą vardą ir puikias rekomendacijas turintys, rimti bei populiarūs vertimų biurai siūlo vertimų paslaugas į visas pasaulio kalbas įvairiausiomis kombinacijomis, kad ir kokios retos bei egzotiškos jos būtų. Tokias paslaugas siūlantys vertimų biurai nebūtinai bus įsirengę didelėse moderniose patalpose su daugybe, jose sėdinčių, darbuotojų. Laikai keičiasi. Vertimų biuras, galintis pasiūlyti tokias paslaugas, nebūtinai turės didžiules patalpas ir būrį darbuotojų. Dauguma jų bendradarbiauja su laisvai samdomais įvairių kalbų vertimo specialistais, įvaldžiusiais keletą vertimo programų ir gyvenančių įvairiuose pasaulio kampeliuose. Vertimo darbo procesas dažniausiai vyksta nuotoliniu būdu, tad ir sėdėti bendroje patalpoje būtinybės nebėra. Siekiant itin aukštos kokybės, vertimų biurai dažniausiai bendradarbiauja su gimtakalbiais vertėjais vien dėl teksto redagavimo, kad galutinis vertimas atitiktų visus gramatinius ir stiliaus reikalavimus bei sutaupytų laiko ir kaštų atskiroms redaktoriaus paslaugoms.

Mūsų dienų profesionalias vertimo paslaugas teikiantys biurai turi įvairios vertimo programinės įrangos, automatizuotų vertimo priemonių ir specializuotų vertimo įrankių bei teikia ne vien su vertimais susijusias paslaugas:

  • padeda organizuoti įvairias tarptautines konferencijas, kuriose teikiamos ne tik vertimo žodžiu paslaugas, bet ir nuomojama speciali tam skirta įranga;
  • bendradarbiauja su notarų biurais tvirtinant vertimus;
  • įvairiomis programomis maketuoja vertimo medžiagą, tinklalapius ir teikia daugybę kitokio pobūdžio paslaugų.

Savo žinias taip pat gilina ir vertėjai, specializuodamiesi konkrečiose srityse, mokydamiesi naudotis kuo įvairesnėmis ir naujesnėmis vertimo programomis bei automatizuotais vertimo įrankiais, taip siekdami sutaupyti laiko, užtikrinti savo darbo nepriekaištingą kokybę bei pateisinti įnoringiausių užsakovų lūkesčius.

Taigi, siekdami išlikti bei klestėti šiandieninėje ypač didelėje ir konkurencingoje vertimų rinkoje tiek vertimų biurai, tiek laisvai samdomi profesionalias vertimo paslaugas teikiantys kalbos specialistai stengiasi pateikti tik aukščiausio lygio ir kuo įvairesnio pobūdžio paslaugas.

 

 


Vertimų biurų paslaugų rūšys II

Kokias dar paslaugas be vertimo, redagavimo, maketavimo, tekstų perrašymo ir užsienio kalbų mokymo gali pasiūlyti skirtingi vertimų biurai? Atsineštą versti savo dokumentą vertimų biure galite dar ir patvirtinti biuro antspaudu bei vertėjo parašu ar notariškai. Beveik visuomet klientai nori, kad išverstas ir patvirtintas dokumentas galiotų ir  kitoje šalyje kaip išversta oficiali originalo kopija. Todėl atneštą dokumento originalą žmogus gali tiesiog palikti vertimų biure išversti, o atvykęs atsiimti – jau gauti jį patvirtintą notariškai be jokio papildomo vertimų biuro mokesčio už šią paslaugą (susimokėti reikia tik už patį notarinį tvirtinimą).

Kad svetimoje kalbinėje, kultūrinėje, teisinėje aplinkoje parengtą tekstą ar dokumentą tapačiai suprastų ir priimtų kitoje aplinkoje gyvenantieji, vien tik kokybiško vertimo dažniausiai nepakanka – tekstą reikia lokalizuoti, tai yra pritaikyti tai aplinkai, kurioje juo bus naudojamasi. Dažniausiai lokalizuojama yra įvairi su rinkodara susijusi medžiaga, interneto svetainių turinys, programinės įrangos kompiuterinė sąsaja, pramonių mašinų ir įrengimų programinė įranga, pagalbos failai, techninė dokumentacija, įvairios instrukcijos ir kitos panašios laikmenos.

Teksto ar dokumento lokalizavimą apima:

  • vertimas,
  • adaptavimas,
  • įvairios techninės užduotys (dydžiai, grafinių iliustracijų adaptavimas, testavimas ir t. t.).

Neretai tokiems vertimams naudojamos specialios lokalizavimo programos, kurios užtikrina, kad tik vertimui skirti segmentai būtų prieinami vertėjui ir taip būtų išvengta klaidų.

Vis labiau populiarėja dar viena vertimų biurų teikiama paslauga – garsinių ir vaizdinių įrašų transkribavimas.Transkribavimu vadinamas kalbos perrašymas iš garso/vaizdo įrašo į elektroninį tekstinį dokumentą ta pačia kalba, kuria kalbama įraše. Kitaip tariant, kalbos specialistai įdėmiai klausosi kliento pateikto garso/vaizdo įrašo ir atidžiai bei tiksliai perrašo jį į tekstinį dokumentą. Klientui pageidaujant, perrašytas tekstas gali būti išverstas į reikiamą užsienio kalbą ar kelias kalbas.

Trumpai aptarėme vertimų biuro teikiamų paslaugų spektrą. Jei turite klausimų, vertimų biuro administratoriai tiek telefonu, tiek el. paštu, tiek užsukus tiesiai į biurą visuomet suteiks reikiamos informacijos apie teikiamas paslaugas bei įkainius, atsižvelgiant į teksto pobūdį, paslaugos sudėtingumą ir kalbos dažnumą.


GOOGLE ar BING vertėjas: kurį pasirinkti?

Vykdydami kokią nors veiklą arba turėdami savo verslą, jūs privalote suteikti paslaugas visiems klientams. Priešingu atveju pasiekti norimą tikslą versle bus be galo sunku. Norint pritraukti didesnį potencialių klientų skaičių, būtų naudinga savo interneto svetainėje, pristatymuose ar padalomojoje medžiagoje pateikti informaciją keliomis kalbomis. Jūsų informacija taps prieinama didesniam skaičiui vartotojų, kurie gali tapti jūsų nuolatiniais klientais. Protingiausias sprendimas būtų samdyti profesionalius vertėjus, tačiau tai gali būti labai brangu.

Todėl viena iš išeičių – „Google“ ir „Bing“ automatinių vertėjų paslaugos. Tai yra nemokamos internetinės vertimo programos. Tačiau prieš pasirenkant vieną iš jų, būtų geriausia susipažinti su abiejų privalumais ir trūkumais bei palyginti jų savybes ir veikimo būdą, kad galėtumėte įvertinti vertimo kokybę.

  • Abi vertimo programas sukūrė dvi didžiausios technologijų kompanijos – „Google“ ir „Microsoft“. Kaip jau minėta, abi jos yra nemokamos. Svetainių tikslas – padėti vartotojams išsiversti dokumentą ar kitą informaciją. Jos taip pat gali pasitarnauti ieškant informacijos internete ir nesuprantant žodžio ar frazės.

Tačiau kiekvienas turi suprasti, kad mašininis vertimas gali padėti išversti dokumento esmę, bet neatlieka to tobulai. Tokių vertimo įrankių veikimo principas – sudėlioti žodžius į sakinį, tačiau jie nėra pajėgūs suprasti tokių sakinių reikšmės.

  • Tiek „Google“, tiek „Bing“ vertėjo formatai yra beveik tokie patys. Jie turi du stačiakampius laukelius vieną šalia kito. Kairėje pusėje esantis langelis skirtas patalpinti informaciją, kurią norite išversti, o dešinėje pusėje esančiame laukelyje pateikiamas jūsų informacijos vertimas, kurį galite ne tik matyti, bet ir pasiklausyti.
  • Abu vertėjai verčia ne tik į/iš anglų kalbą, bet ir į daugelį Europos ir pasaulio kalbų. Pavyzdžiui, „Google“ vertėjas gali išversti tekstą į 63 skirtingas kalbas. Tuo metu „Bing“ – į 37.
  • Kitas svarbus dalykas yra tai, kad abi programos turi kalbos atpažinimo funkciją, kuri jums gali padėti išsiaiškinti, kokia kalba yra užrašytas jūsų tekstas.
  • Šių vertėjų tikslumas ir vertimo greitis yra praktiškai identiški. Tačiau, žinoma, vertimo kokybės atžvilgiu, jų negalima lyginti su gyvo vertėjo darbu, kadangi sudėtingų struktūrų sakiniuose pasitaiko nemažai klaidų. Jei jums nepatinka pateiktas vertimas, „Google“ siūlo alternatyvų variantą.

„The New York Times“ atliko trijų populiariausių interneto vertimo įrankių analizę, kad įsitikintų, kuris iš siūlomų vertimo įrankių yra tiksliausias. Buvo išaiškinta, kad „Google“ produktas pateikia tiksliausius vertimus ypač ispanų ir prancūzų kalbomis.

Žemiau pateikiamas Jane Austen knygos „Puikybė ir prietarai“ (angl. „Pride and Prejudice“) fragmento vertimas. „Google“ įrankiu“:

Originalus tekstas anglų kalba:

„I declare after all there is no enjoyment like reading! How much sooner one tires of any thing than of a book! – When I have a house of my own, I shall be miserable if I have not an excellent library.”

Vertimas į ispanų kalbą:

„Declaro después de todo no hay disfrute, como leer! ¿Cuánto más pronto uno se cansa de cualquier cosa que de un libro! – Cuando tengo una casa propia, voy a ser miserable si no tiene una biblioteca excelente”.

Vertimas į prancūzų kalbą:

„Je déclare qu’après tout il n’ya pas de plaisir comme la lecture! Comment beaucoup plus tôt on se lasse de toute chose que d’un livre! – Quand j’ai une maison à moi, je serai malheureuse si je n’ai pas une très belle bibliothèque „.

Tos pačios eilutės buvo išverstos ir „Bing“ vertėjo pagalba:

Vertimas į ispanų kalbą:

„Declaro que después de todo no es que disfrute como lectura! Cuánto neumáticos antes uno de cualquier cosa que de un libro! -Cuando tengo una casa propia, voy a ser miserable si no una biblioteca excelente.”

Vertimas į prancūzų kalbą:

„Je déclare qu’après tout il n’y a aucun plaisir comme lecture ! Combien pneus plus tôt un de quelque chose que d’un livre ! – Quand j’ai une maison de moi-même, je serai malheureux si je n’ai pas une excellente bibliothèque. »

Taigi, matote, kad abu internetiniai vertimo įrankiai ir jų sąsajos yra panašūs ir lengvai naudojami. Bet vis dėlto „Google“ pripažintas geresniu vertėju, t.y. juo verčiami tekstai yra panašesni į žmogaus atliekamus vertimus.