Ką lietuviai veikia užsienyje

Šiais laikais emigracija yra opi tema Lietuvoje. Daug lietuvių emigruoja į vakarų Europos šalis ar už Atlanto. Europoje iškeliaujama į Didžiąją Britaniją, Airiją, Ispaniją, Norvegiją, Švediją. Dauguma ieško tiesiog geresnio atlyginimo ir aukštesnio pragyvenimo lygio. Ir randa. Bent jau dauguma. Tik įdomu ar ta jų rasta laimė trunka ilgai. Juk pradeda kankinti ir namų ilgesys, ir lietuviškos gamtos ir likusiųjų draugų, artimųjų ilgesys. Tad nori nenori kartais tenka grįžti į gimtąją šalį, susitikti su seniai matytais draugais ir deja, vėl išvykti. Ko gero, ne apie tokį gyvenimą svajojo lietuviai dar būdami mažais vaikais. Na bet tebūnie. Juk kas jaučiasi nelaimingas užsienyje, grįžta ir puikiai įsitaiso ir Lietuvoje.

Į Angliją keliaujama rinkti braškių, dirbti įvairiuose pramonės, maisto ar pakavimo fabrikuose. Žmonės čia uždirba gana gerai, tik nereiktų pamiršti, jog Didžiojoje Britanijoje ir taip viskas brangu, lyginant su lietuviškomis kainomis. Ir visgi, užsidirbus ir išleidus, tiek kiek reikia būstui, maistui, drabužiams, lieka ir pinigų, kuriuos galima taupyti ir siųsti Lietuvoje likusiai šeimai. Lietuviai Anglijoje renkasi į bendruomenes, kartu švenčia lietuviškas šventes, rengia koncertus, renginius. Juk visada smagu sutikti savo tautietį, žinoma, jei jis yra padorus žmogus, juk tiek istorijų sklinda apie nusikaltusius lietuvius Anglijoje. Tikėkimės, jų vis mažės.

Labai dažna emigrantų traukos vieta yra Norvegija. Čia aukšti atlyginimai, aukštas pragyvenimo lygis, o nedarbingumas minimalus. O ir nuskristi į Norvegiją šiais laikais yra nė dviejų valandų neužtrunkanti kelionė. Be to, dažnai pigesnė už daug autobusų bilietų Lietuvoje. Norvegijoje keliaujama į Oslą, Stavangerį, Bergeną, Trondheimą, Alesiundą, Tromsą ir kitus didesnius miestus. Dažniausiai dirbama žuvies fabrikuose (juk Norvegija garsėja žuvies ūkiais ir pramone), statybų sektoriuose, kituose fabrikuose ir gamyklose. Lietuviai Norvegijoje uždirba gerai, gali ir pataupyti, ir vaikams atidėti ir pakeliauti po šią nuostabaus grožio šalį – juk Norvegija vadinama viena gražiausių šalių Europoje. Būtent dėl savo fiordų ir kalnų.

Atkeliavus į užsienio šalį, reikia pirmiausia priprasti prie ten esančios tvarkos. Juk ji visuomet skiriasi nuo bet kurios kitos šalies. Tai gali būti ir smulkūs dalykai, pavyzdžiui, žinoti, jog Osle tramvajaus durys niekada neatsidarys, jei nepaspausi mygtuko. Arba, kad skardinės ir plastikiniai buteliai yra superkami specialiais automatais ir, lyginant su lietuviškomis supirkimo kainomis, už juos nemažai moka. Atvykus į šiaurės Europos šalis verta žinoti, jog čia viskas ir visada rūšiuojama ir reikia prie to priprasti.


Darbas ir gyvenimas Norvegijoje

Draugui, kaimynui, giminaičiui ar šiaip kokiam pažįstamam Norvegija jau patapo namais. Dar didesniam ratui pažįstamų ji yra sezoninių darbų stotelė. Ši šalis, įtraukusi didelį skaičių tautiečių į savo ekonomikos aparatą, niekaip nepraranda savo patrauklumo ir toliau. Vis didesnės minios kas sezoną išvyksta čia ieškoti darbų. Vis daugiau išvyksta ir gyventi į šią Skandinavijos valstybę. Kaži kodėl? Nagi dėl algų, kaip pasakytų koks nors žinomas, ar tuo labiau mažiau žinomas rašytojas. Atlyginimai, jų didumas – vienareikšmiškai pagrindinis veiksnys, lemiantis tokius emigracijos į Norvegiją mastus.

Reikia būti sąžiningiems ir pasakyti, kad susirasti Norvegijoje darosi kiek sunkiau. Labai jau daug tokių pat norinčių tenai dirbti. Nemokančių norvegų kalbos, dažnai nemokančių ir angliškai, neturinčių jokių specialybinių įgūdžių. Kitaip tariant, ieškančių visiškai nekvalifikuoto darbo, dažniausiai prie kokio nors konvejerio. Natūralu, kad tokios konvejerio linijos gana greitai ir užsipildo. Juk ne tik minios lietuvių, bet ir kitų valstybių piliečiai atkeliauja čia ieškoti laimės. Netgi švedai, atrodytų gyvendami turtingoje šalyje, apie kokią mums kol kas tik pasvajoti, važiuoja į Norvegiją dirbti. Tiesa, pastarieji dažniausiai ieškosi kvalifikuotesnių kalbų, bet nebūtinai.

Nekvalifikuotų darbininkų masėje ištirpti labai lengvai. Jūsų daug, siūlosi dar daugiau, darbdaviui bent problemos būna ne kur gauti darbuotojus, bet kaip juos atsirinkti. Vienas labai svarbus atsijojantis faktorius – norvegų kalbos mokėjimas. Pripažinkime, jog darbdaviui sunkiau su jumis bendrauti, kuomet reikia ieškoti tarpininkų išversti nurodymams ne tik kad į anglų, bet dar ir į lietuvių kalbą. Štai mokantieji kalbėti norvegiškai, žinoma, įdėję į tai nemažai pastangų, gali tikėtis gerokai lengvesnio kelio darbo paieškose šioje šalyje.

Reiki pripažinti ir tai, jog Norvegijai  taip populiarėjant kaip darbo oazėj, labai pagausėjo ir įvairių įdarbinimo agentūrų bei panašių tarpininkų. Tiek ir čia, Lietuvoje, tiek ir Norvegijoje. Nieko keisto, juk atiduoti kelis šimtus eurų už galimybę uždirbti kelis tūkstančius atsiranda tikrai daug. Kuomet agentūra jums pažada gerai apmokamą darbą, kuriame nereikia mokėti nei norvegų, nei anglų kalbų, nereikia jokių kvalifikacijų, nes jus darbdavys apmokys, o atlyginimas sieks kokius du ar trys tūkstančius eurų, plius bus galimybė nuolat dirbti viršvalandžius už dvigubą tarifą- negi nesutiktumėte sumokėti tokiai agentūrai už tokį nuostabų įvertinimą. Nieko  keisto, kad vis daugiau atsiranda ir apgautųjų netikrų agentūrų ar net asmeniškai įdarbinti besisiūlančių asmenų. Et. Ne toks ir lengvas, tas darbas Norvegijoje, nekalbant jau apie kelią iki jo.