Keletas žodžių apie grūdinimąsi

Žmogus, naudodamasis civilizacijos gėrybėmis, vis labiau išpaiksta, jo natūralūs apsauginiai mechanizmai veikia vis silpniau ir silp­niau. Patogus butas, šilti drabužiai mažina organizmo gebėjimą prisitaikyti prie kintančios temperatūros ir drėgmės. Nuo to gali apsaugoti tik sistemingas grūdinimasis, kuris veikia nervų sis­temą ir padeda jai greičiau reaguoti į kintančią aplinką.Užsigrūdinę žmonės esti atsparesni ne tik vadinamosioms per­šalimo, bet ir įvairioms infekcinėms ligoms, nes grūdinimasis stip­rina organizmo apsaugines jėgas.Grūdintis reikia reguliariai. Šalčio nebijosime tik nuolat grū-dindamiesi. Žmonės skirtingai reaguoja į įvairius dirgiklius — orą, saulę, šaltą vandenį. Sistemingai grūdinamas organizmas pamažu persitvarko ir prisitaiko prie stiprių dirgiklių.

Grūdintis reikia pradėti nuo silpnų dirgiklių, po truputį pro­cedūras intensyvinti tol, kol organizmas jas gerai toleruoja. Ypač atsargiems reikia būti vyresniems ir atgaunantiems jėgas po li­gos žmonėms. Jie, prieš pradėdami grūdintis, būtinai turi pasitarti su gydytoju.Geriausia pradėti grūdintis vasarą oro voniomis, kai šiltas oras. Vėliau palengva galima pereiti prie šaltesnio oro vonių.

Oro vonias tikslinga derinti su gimnastikos pratimais, bėgi­mu ir sportiniais žaidimais pusšešėlyje. Saitą dušą ir apsitrynimus reikia pradėti nuo kambario temperatūros vandens, pamažu įpran-tąnt prie šaltesnio vandens. Po 3—4 parengiamųjų procedūrų, at­sižvelgiant į individualias žmogaus ypatybes, sveikatą ir amžių, galima pradėti saulės vonias ir maudytis juroje, ežere arba baseine.Žinotina, kad, maudantis atviruose vandens telkiniuose, nega­lima lipti į vandenį smarkiai įkaitusiam, reikia prisipratinti prie vandens temperatūros. Staiga keičiantis temperatūrai, mažėja organizmo atsparumas ligas sukeliančioms bakterijoms. Staigus šu-žvarbimas ypač pavojingas žmonėms, sergantiems širdies ir krau­jagyslių ligomis. Be to, peršalus galima susirgti virusinėmis ligo­mis, pasireiškiančiomis lūpų ir veido bėrimais. Pajūryje arba pa­ežerėje dažnai galima sutikti išbertų žmonių.

Prieš maudantis baseine, reikia apsiplauti dušu, net ir galvą, iš pradžių šiltu, o paskui šaltesniu vandeniu (taip reguliuojama kraujotaka). Išsimaudžius baseine, taip pat reikia nuplauti dušu nuo kūno chloruotą vandenį, kad šis nėdirgintų odos.Maudytis jūroje arba ežere reikia pradėti pamažu pasineriant į vandenį, iš pradžių apsiplovus rankas, kojas ir liemenį. Maudy­mosi trukmė priklauso nuo vandens temperatūros ir individualių organizmo ypatybių. Vandenyje galima būti tol, kol nejaučiama šalčio. Šaltame vandenyje (16—19°C) būnama 3—5 minutes. Pa­jutus šaltį, pradėjus drebėti ir pamėlus odai, reikia greitai lipti iš vandens, stipriai išsitrinti rankšluosčiu, užsivilkti pliažinį cha­latą (geriausia frotinį) ir truputį pabėgioti. Gerai plaukiojantys ir užsigrūdinę, žmonės, norintys ilgiau pabūti vandenyje, prieš tai turi išsitepti kūną riebiu kremu, kuris šiek tiek apsaugo nuo šalčio.

Maudantis jūroje, teigiamai veikia keli veiksniai: vandenyje ištirpusios druskos, bangos kaip odos ir raumenų masažas, ore išsisklaidę jūros, vandens garai, turintys druskų ir jodo, naudingi kvėpavimo takams. Nepakeičiamas vaistas nuo spuogų, pūlinių ir seborėjos yra saulė.Vasarą pradėtą grūdinimąsi kur kas lengviau tęsti ir rudenį. Kasdien -reikia apsitrinti kūną šaltu vandeniu arba apsiplauti šal­tu dušu, miegoti ir mankštintis atidarius arba pravėrus langus. Labai naudinga kasdien bet kokiu oru pasivaikščioti.Žiemą, kaip ir rudenį, reikia apsitrinti šaltu vandeniu arba apsiplauti šaltu dušu, mankštą daryti prie atviro lango. Pasivaikš­čiojimo ir buvimo gryname ore trukmė priklauso nuo oro.Jeigu jūs ištversite šias procedūras iki pavasario, tai tikriau­siai pajausite grūdinimosi rezultatus: geriau jausitės, miegosite ir dirbsite.Verta prisiminti, kad dažnai skundžiamasi „pavasariniu nuo­vargiu”. Kas, jį sukelia?

Bloga savijauta, nuovargis, mieguistumas pavasarį atsiranda dėl atmosferos reiškinių, slėgio ir temperatūros svyravimų. Gali turėti įtakos ir deguonies trūkumas organizme dėl ilgo buvimo žiemą uždarose, blogai vėdinamose ar prirūkytose patalpose.Tinkamai maitinantis, negalima tvirtinti, kad vienintelė nuo­vargio priežastis yra vitaminų trūkumas. Žinoma, visavertė mity­ba labai svarbi, bet, norint gerai jaustis pavasarį, nereikia pamirš­ti nuolatinių ilgų pasivaikščiojimų, taip pat dienos poilsio. Be to, reikia griežtai laikytis miego režimo.Pavasarį labai sveika „pagerti žolelių”. Visiems naudingas erškėtrožių nuoviras, kuriame yra daug vitaminų (C, A, P) ir mi­neralinių druskų. Į jį galima įpilti gudobelės nuoviro, kuris gerina širdies veiklą www.kvepinkis.lt.


Spoguotos odos priežiūra

Standėjimai odoje kartu su paraudimais gali at­sirasti ir kai nėra komedonų. Šis odos patolo­ginis procesas dar vadinamas akne. Spuogų struktūra — visiškai vienoda ir su­augusiųjų, ir paauglių ar vaikų.

Komedonai vystosi plauko folikule, odos gi­lumoje. Folikulas — tai įdubimas odoje, kurio viduje auga plaukas. Į kiekvieno folikulo žiotis atsiveria riebalinės liaukos latakas, kuriuo iš­teka riebalai, pagaminti riebalinėje liaukoje. Ši riebalinė medžiaga, patekdama į odos paviršių, sutepa plauką. Jeigu riebalų gaminama per daug, žiotys užsikemša, susidaro kamščiai. Odos riebalai, kuriuos gamina liauka, nebepa­tenka i paviršių. Folikulas išsipučia kaip mai­šas nuo riebalų pertekliaus, o tai jau vadina­ma įvairiai: inkštiru, spuogu, akne, komedo­nų. Dažniausiai komedonų susidarymą paska­tina kosmetika, kurios sudėtyje yra komedo-geninių komponentų. Tačiau nebūtinai turi būti taip.

Jaunatviniai spuogai vystosi panašiai, tik kamščius latakuose sudaro odos riebalai ir ap­mirusios odos ląstelės korneocitai. Brendimo amžiuje didesnė riebalinių liaukų veikla būna dėl aktyvios vyriškų hormonų androgenų veik­los (ir berniukų, ir mergaičių).

Suaugusiųjų spuogai būna ne tokie ryškūs kaip vaikų ar paauglių. Tai yra vienas skiria­mųjų hormoninio fono požymių. Taip pat ne visiems suaugusiesiems komedogeninė kosme­tika išprovokuoja spuogus. Tačiau paaugliams kosmetiką reikia rinktis labai atidžiai, ypač jei­gu jų veide jau „žydi” spuogai, nes tokia kos­metika gali labai pabloginti padėtį ir daug kartų padidinti spuogų skaičių veide.

Aknė — chroniška, genetiškai nulemta rie­balinių liaukų liga, pasireiškianti didesniu rie­balinių liaukų aktyvumu (dėl androgeninės sti­muliacijos), folikuline hiperkeratoze, mikroor­ganizmų [propionibacterium acne) gyvybine veikla, uždegimine audinių reakcija odoje, ku­rioje gausu riebalinių liaukų, ne uždegiminiais atvirais ir uždarais komedonais, uždegiminiais elementais papulėmis ir pustulėmis.

Aknės išsivystymo priežastys — iki galo ne­išaiškintos. Mokslininkai nurodo šias:

♦  Centrinės nervų sistemos ir vegetacinės nervų sistemos funkcinės būklės.

♦  Medžiagų apykaitos sutrikimai (ypač an­gliavandenių ir riebalų).

♦  Kepenų, virškinamojo trakto disfunkcija.

♦      Mažakraujystė ir endokrininiai sutrikimai.
Prieš atsirandant aknei, dažniausiai pasiro­
do seborėja.

Seborėja — tai odos liga, kai padidėja produ­kuojamų riebalų kiekis odoje ir pasikeičia jų ko­kybė, kvepalai. Sustorėja raginis sluoksnis, odos paviršius pasidengia riebiu blizgesiu, atsiranda šerpetoji­mas. Nuslopinus uždegimą ir bėrimą, odoje lie­ka vienokių ar kitokių pokyčių: išsiplėtusios po­ros, netolygi pigmentacija, nelygi tekstūra, atro­finiai arba hipertrofiniai randai, išsiplėtę kapilia­rai. Kadangi seborėja tiesiogiai susijusi su rie­balinių liaukų veikla, reikėtų trumpai apibūdinti, kaip veikia riebalinės liaukos.

Riebalinės liaukos — tai paprastos alveolinės liaukos, kurių sienelės sudarytos iš keleto sluoksnių ląstelių. Sukaupusios tam tikrą kiekį riebalų, vidinio sluoksnio (nukreipto į liaukos latako vidų) ląstelės pamažu tirpsta, irsta. Daugiau apie mus galite rasti mūsų bloge www.kvepek.eu

chloe_kvepalai_kvepinkis.lt