Konjako kilmė ir ypatumai
Posted: 2015/06/26 Filed under: Be kategorijos | Tags: brandy, brendis, brenžio, cognac, courvoisier, gėrimai, internetinė gėrimų parduotuvė, internetinė konjako parduotuvė, konjakas, konjakas į namus, konjakas internetu, konjako Leave a comment »Konjakas yra populiariausias brendis pasaulyje, žinomesnis netgi už savo vyresnį Gascon pusbrolį armanjaką. Jis kilo Charentais – didelėje vietovėje Vakarų Prancūzijoje, įsikūrusioje Bordeaux šiaurinėje dalyje ir pavadinta istorinio miestelio, ilgamečio vietinio brendžio gamybos epicentro Cognac vardu.
Cherentais, nors nėra itin plačiai žinomas, yra vienas didžiausių vynuogynų plotų Prancūzijoje. Jį sudaro du administraciniai departamentai (Charente ir Charente-Maritime), kur kiekvienas jų kasmet pagamina daugiau vyno nei kad pagamina visa Burgundija. Nors dalis šio vyno yra parduodamas kaip stalo vynas (parduodamas kaip IGP/Vin de Pays arba Vin de France), didžioji produkcijos dalis yra specialiai naudojama konjako distiliavimui. Brendis privalo būti du kartus distiliuojamas varinėse talpose ir mažiausiai du metus brandinamas ąžuolo iš Limousin ir Tronçais statinėse.
Vynuogynai, kurie skirti konjako gamybai, užima tūkstančius Charentais hektarų. Geriausi derliai paprastai supa Cognac miestelį, Grande Champagne ir Petite Champagne sub-rajonus. Vynuogynus prižiūri didžiulis skaičius smulkių augintojų, kurie produkciją parduoda didiesiems konjako namams: Hennessey, Martell, Remy-Martin ir kt. Čia taip pat yra ir mažų gamintojų – amatininkų, vietinių kooperatyvų, kurie augina vynuogynus, skina vynuoges ir patys gamina konjaką, tačiau jie sudaro tik neryškią konjako produkcijos dalį.
Vynuogių veislės konjako gamybai turi būti kruopščiai parenkamos. Konjako gamyba reikalauja uogų, kurios turėtų santykinai aukštą rūgštingumą ir mažai cukraus. Mažas cukraus kiekis vynuogėse reiškia žemą alkoholio lygį vyne. Tai leidžia jį ilgiau distiliuoti iki kol pasiekia 72% alkoholio stiprumą; kuo labiau distiliuojamas, tuo grynesnis gaunamas spiritas. Aukštas rūgštingumas veikia kaip natūralus antiseptikas, apsaugantis vynuoges ir vyną nuo bakterijų keliamo broko grėsmės.
Geras atsparumas ligoms yra dar vienas reikalavimas vynuogėms, naudojamoms konjako gamybai. Charentais santykinai vėsus, drėgnas klimatas kelia didelę grėsmę vynuogynų šaknims. Vynuogių veislės supuvusiomis šaknimis paprasčiausiai nenaudingos nė vyno, nė brendžio gamybai.
Ugni Blanc (vietiniams žinoma kaip Saint-Emilion) – ligoms atspari, aukšto rūgštingumo ir žemo cukraus vynuogių veislė – atitinka visus tris aukščiau minimus reikalavimus. Taigi ji yra pati svarbiausia vynuogių veislė konjako gamyboje, grubiai sudaranti apie 95% naudojamų šiam gėrimui vynuogių. Likusius 5% užima Folle Blanche ir Colombard, nors apeliacijos įstatymai leidžia naudoti ir Semillon bei Montils vynuogių veisles.
Prancūzijoje konjakas techniškai klasifikuojamas kaip eau-de-vie de vin – tai kategorija, apimanti visus stipriuosius gėrimus, distiliuojamus iš vyno. Pilnas, oficialus gėrimo pavadinimas yra ‘Eau-de-Vie de Cognac’ arba ‘Eau-de-Vie des Charentes’, tačiau trumpesnė versija taip išpopuliarėjo, kad ilgųjų pavadinimų etiketėse praktiškai neliko.
Teisiškai saugomas ir reguliuojamas nuo 1936 gegužės, konjakas buvo tarp pirmųjų AOC (Appellation d’Origine Contrôlée) patvirtintų pavadinimų. Yra šešios sub-apeliacijos, atspindinčios šešis skirtingus vynuogynų regionus, kurie buvo išskiriami eilę metų: Bois Ordinaires, Bons Bois, Fins Bois, Borderies, Petite Champagne ir Grande Champagne.
Konjako kokybė graduojama į tris oficialias pakopas, kurios atspindi, kiek laiko gėrimas praleido statinėje. VS (Very Special) arba trijų žvaigždučių yra žemiausia pakopa, kuri reiškia, kad brendis statinėje buvo laikomas mažiausiai du metus. VSOP (Very Special Old Pale) arba „Reserve” yra vidutinė pakopa ir pažymi, kad konjakas mažiausiai keturis metus išlaikytas ąžuole. XO (Extra Old) arba Napoléon yra aukščiausia pakopa, kuri reiškia, kad gėrimas brandintas šešis ir daugiau metų (nuo 2016 m. riba bus 10 metų). Išsireiškimas Hors d’Age naudojamas konjakui, kuris išeina iš oficialių amžiaus nustatymo ribų.
Brendimas statinėse yra esminė konjako gamybos dalis. Nors brendis butelyje „nesivysto”, laikas, praleistas ąžuole, leidžia jam įgauti didesnį skonio kompleksiškumą ir švelnumą, o taip pat gilią gintaro spalvą, kuri yra neatsiejama konjako patrauklumo dalis.
Internetinė gero vyno parduotuvė Vyno guru savo asortimente turi populiarių ir išskirtinių konjakų: PASCAL COMBEAU Vieille Fine Cognac VS, COURVOISIER VSOP Fine Cognac, COURVOISIER VS Cognac, Cognac PARK XO, Cognac PARK VSOP, Cognac PARK VS Carte Blanche, Cognac PARK Borderies Single Vineyard.
Vyno ekspertų vertinimai ir čempionatai: ką verta žinoti besidomintiems vynu
Posted: 2015/06/05 Filed under: Internetas, www, Pomėgiai, klubai, organizacijos, Pramogos, laisvalaikis, Verslas, paslaugos | Tags: amarone, baltas vynas, chardonnay, gėrimai, primitivo, prosecco, putojantis vynas, raudonas vynas, šampanas, vynai, vynas, vyno, vyno kaina, vynu, vynui Leave a comment »Vienas iš svariausių argumentų pasirenkant vyną yra ekspertų vertinimai ir apdovanojimai. Tuo įsitikino MB „Vyno guru”, atlikusi klientų apklausą. Tyrimo rezultatai rodo, kad 24% pirkėjų svarbiausias būtent ekspertų vertinimas bei įteikti medaliai, antroje vietoje (22%) pagal svarbumą renkantis vyną – mėgstama vynuogių veislė, šalis, regionas, gamintojas, o trečioje (16%) – kitų pirkėjų atsiliepimai bei rekomendacijos. Šiame straipsnyje norime apžvelgti, kokie tie yra ekspertų vertinimai, kas juos atlieka, kas per čempionatai vyksta ir kokios yra apdovanojimų sistemos.
Vyno ekspertai.
Patys įtakingiausi pasaulinio lygio vyno vertintojai, kuriuos verta įsiminti, yra trys:
- Robertas Parkeris, žurnalas „The wine advocate”,
- Žurnalas „The wine spectator”,
- Žurnalas bei tinklalapis „Wine enthusiast”.
Žurnalą „The wine advocate“ 1978 m. pradėjo leisti amerikietis, neabejotinai garsiausias vyno kritikas R. Parkeris, kurio komandoje dirba profesionalūs ekspertai. Šiomis dienomis R. Parkerio 100 balų vyno vertinimo sistema gali sukurti milžinišką pridėtinę vertę vyno prekės ženklui arba jį visiškai sužlugdyti…
Vertinimo skalė pagal. R. Parkerį:
- 96–100 – ypatingas
- 90–95 – išsiskiriantis
- 80–89 – nuo virš vidutinio iki labai gero
- 70–79 – vidutinis
- 60–69 – žemiau vidutinio
- 50–59 – nepriimtinas
„The wine spectator“ – amerikiečių žurnalas, pradėtas leisti 1976m., specializuojasi straipsniais apie degustacijas, pramonės naujienas, vyno profilius. Vyno entuziastai kiekvienais metais nekantriai laukia žurnalo skelbiamų vynų „Top 100“ bei „Metų vyno“. Geriausių vardų rinkimuose dalyvauja garsūs kritikai, kurių išragautų vynų skaičiai matuojami šimtais, o kartais viršija ir 1000.
Vertinimo skalė pagal „The wine spectator“:
- 95–100 – aukščiausios klasės: puikus
- 90–94 – išsiskiriantis: išsiskiriančių savybių ir stiliaus
- 85–89 – labai geras: vynas su ypatingomis savybėmis
- 80–84 – geras: solidaus skonio, gerai pagamintas vynas
- 75–79 – vidutiniškas
- 50–74 – nerekomenduojamas
„Wine enthusiast”, taip pat amerikiečių žurnalas ir tinklapis, kuriuose visapusiškai profesionalūs redaktoriai ir žurnalistai rašo apie vyną, kitus alkoholinius gėrimus, maistą bei keliones. Pradėtas leisti 1988m.
Vertinimo skalė pagal „”Wine enthusiast”:
- 98–100 – aukščiausios klasės
- 94–97 – nuostabus
- 90–93 – puikus
- 87–89 – labai geras
- 83–86 – geras
- 80–82 – priimtinas
Lietuvoje taip pat atliekami alternatyvūs vertinimai – portalas Vynai.com suburia nepriklausomus žurnalistus, kurie periodiškai vertina Lietuvos gamintojų bei importuotojų patiekimus vynus 100 balų sistemoje.
Vyno čempionatai.
Reikšmingiausi ir prestižiškiausi vyno konkursai, vykstantys pasauliniu mastu :
- International wine challenge
- Decanter world wine awards
International wine challenge (IWC) startavo 1984 m. ir šiuo metu tvirtai pozicionuojamas kaip vienas labiausiai gerbiamų aklos degustacijos vynų konkursų pasaulyje. Per pastaruosius 30 metų IWC ženkliai išaugo, įtraukdamas kiekvieną tolimiausią žemės kampelį. Konkursui teisėjauja didžiulė tarptautinių vyno ekspertų (profesionalių degustuotojų, gamintojų, technologų, pirkėjų, žurnalistų ir kt.) komanda, kuri du kartus per metus susirenka Londone. Kruopštaus ir itin griežto teisėjavimo metu kiekvieną, medalį gavusį, vyną tris kartus ragauja po 10 skirtingų vyno vertintojų.
Yra šios medalių rūšys: Trofėjus, Aukso, Sidabro ir Bronzos. Negavusiems medalių, bet vertiems dėmesio vynams, gali būti suteikiami Pagyrimo (angl. „Commended“) bei Didelės vertės (angl. „Great value“) apdovanojimai.
Decanter world wine awards (DWWA) – tarptautinis vyno konkursas, kurį 2004m. pradėjo organizuoti Didžiosios Britanijos vyno žurnalas „Decanter“. Kiekvienais metais šimtai vynų pateikiami DWWA peržiūrai, kurie pirmiausiai turi pereiti pirminį vertinimo žingsnį, kad galėtų rungtis tolesniuose, oficialiuose, etapuose.
Vynai vertinami keliais pjūviais, vadovaujant regioniniams ir vyno kategorijų specialistams. Teisėjų komandą sudaro šimtai skirtingų disciplinų ekspertų: vyno gamintojų, mažmenininkų, žurnalistų.
Medaliai skirstomi į aukso, sidabro ir bronzos, taip pat suteikiami regiono masto bei tarptautinio masto prizai. Teisėjai taip pat skiria „pagyrimo“ apdovanojimus vynams, kurie medalių negavo, tačiau neabejotinai yra verti paminėjimo, o prekybininkai juos lentynose gali pažymėti šviesiai mėlynos spalvos lipdukais.
Lietuvoje taip pat kasmet vyksta vyno čempionatas, kurį organizuoja Lietuvos somelje asociacija. Vyną čempionatui teikia Lietuvos importuotojai. Dažniausiai tai naujausio derliaus šalies parduotuvėse parduodami vynai. Pagal nusistovėjusią tvarką jie vertinami dviem etapais: pirmajame etape dalyvauja visi pateikti vynai, jie vertinami aklai pagal 100 balų sistemą. Tie vynai, kurie gauna 89 ir daugiau balų, patenka į finalinį etapą ir degustuojami dar kartą. Vynai, kurie pirmajame etape pelno 88 balus, apdovanojami sidabro medaliais, o vynai, gavę 87 ir 86 balus, – bronzos. Pirmajame etape 89 balus pelnę vynai finale gali laimėti ir aukso medalius, jei antrą kartą bus įvertinti 90 ar daugiau balų.
Yra ir kitokių, ne 100 balų vyno vertinimo sistemų. Pavyzdžiui, Prancūzijoje įtakingas vyno gidas Gault & Millau, rašantis apie vyną, restoranus ir viešbučius, naudoja 20 balų sistemą, o Italijoje „Gambero Rosso“ vyno ir maisto žurnalas vyną vertina gan keistą 4 balų sistemą. Taigi panašu, kad norintiems gilintis į vyno vertinimo peripetijas, ribų nėra, tačiau esminiai, pagrindiniai vertintojai bei konkursai yra tik keli, kuriuos ir išvardijome šiame straipsnyje.
Paskutiniai komentarai