Stogo dengimas, atnaujinimas

0.00 avg. rating (0% score) - 0 votes

stogas

Kaip ir daugumai jaunuolių yra ir man tekę darbuotis statybose, bet nepasisekė dirbti ant stogo visą mėnesį. Darbas nebuvo itin unikalus, bet, nežinantiems proceso, jis turėtų pasirodyti įdomesnis, negu yra iš tikrųjų. Taigi, reikėjo užsandarinti seną betoninį stogą, kuris dengtas senu plonos smalos sluoksniu.

Visą stogą reikėjo apdengti tokia naujos kartos smalos juosta – statybininkai ją vadina “Midos juosta” – dėl pavadinimo, esančio ant pakuotės. Taip pat stogo kraštus reikia apkalti skarda, kad vanduo nepatektų ant sienų galų pusės, taip bus apsaugotas tinkas nuo kritimo, kai į jį patenka vanduo.

Šis klojimo būdas nors ir buvo sukurtas stogui, tačiau taip pat puikiai tinka ir nepagrindiniams namo laiptams, drėgnesniu metu ne tik patausojamas betonas, tačiau ir pagerinamas sukibimas su danga, tai nebeprisireikia kibtis į metalinius laiptų turėklus žiemą ar drėgnesnio sezono metu. Taip pat jis labai tinkamas lauko stogeliams virš laiptų, nes jį kloti gana lengva (nepaisant rankų nudegimų), ji itin ilgaamžė, o ir stogeliui daug juostos nereikia, tad tai gana nebrangu.

Taigi apie, viską nuo pradžių. Midos juosta – tai speciali juosta naudojama stogo paviršiui dengti, ji pagaminta iš smalos, o paviršius dengtas tokiu “tarkuotos gumos” sluoksniu, kad būtų lengviau klijuoti ir būtų patogesnė vaikščioti. Klijuojama išilgai vandens bėgimo krypties taip, kad vienas juostos kraštas truputį “užliptų” ant kito ir taip galų gale gautųsi vientisas smalos sluoksnis (per sujungimą, žinoma dvigubas), ant stogo. Linksmiausia dalis yra pats klijavimas, klijuoja du žmonės, vienas laiko susuktą juostą, kitas su propano balionu ir specialiu degikliu “šildo” juostą iki tol, kol ji pradeda lydytis, tuomet juosta šiek tiek išvyniojama, kad aplydytas sluoksnis nugultų ant stogo. Juostos svorio užtenka aplydytam sluoksniui prispausti, tuomet procesas kažkiek primena asfaltavimą volu. Pats sunkumas prasideda tuomet, kai juostos svorio nebeužtenka prispausti išsilydžiusiam sluoksniui, tuomet tai tenka daryti rankomis. O tai labai nemalonus darbas net su storiausiomis pirštinėmis, nes spaudžiant juostą per silpnai kyla rizika, kad atsiras nesandarumai, tarpai vandeniui kauptis, raukšlelės ar kitos bėdos. O spaudžiant verdantį asfaltą per stipriai nudeginamos rankos. Kai jos jau nudega ir refleksas jau atitraukia rankas nuo tos smalos, ji dažnai prilimpa prie pirštinių ir degina toliau, tad tenka nusimauti deginančias pirštines ir palaukti, kol plaštakos atvės. Nepaisant to, galutinis stogo paviršiaus efektas puikus, stogas vienspalvis, vienu sluoksniu padengtas, be tarpų, plyšių, patogus vaikščiojimui ir “tobulėjantis” – nuo itin karšto oro jis pradeda lydytis, tačiau, jam vėstant jis vėl susiklijuoja, taip ilgainiui jis tampa dar sandaresnis, nei tik paklotas.

Kai šis etapas baigtas, reikia skardinti stogo kraštus, čia daug mokslų nereikia, prie stogo prigręžiamos medinės lentelės, juos impregnuojamos specialiu tepalu, ant lentelių sukamos skardos, kurios tarpusavyje papildomai suklijuojamos paprastu silikonu lauko darbams. Taip stogas jau paruoštas daugiamečiui eksploatavimui



Parašykite komentarą