Faktai apie patalynę

Geras miegas būtinas gerai savijautai. O geram miegui reikalinga gera lova, geras čiužinys ir gera patalynė. Įsivaizduokite kas būtų jei patalynės audinys būtų nekokybiškai ir per audinio trapus lystų pūkai iš pūkinės antklodės ar plunksnos iš pagalvės. Kažin ar tai pridėtų komforto.

Prabangiausia laikoma šilko patalyne. Bet šilko audinys yra labai brangus. Kokybe nuo jo tik šiek tiek atsilieka medvilnė. O jos kaina skiriasi labai ženkliai. O tankaus satino pynimo medvilnė yra ypač aukštos rūšies audinys ir jos patalynė labai vertinama. Satininė patalynė trumpai sakant yra aukščiausios rūšies medvilnės patalynė. Visada reiktų atsiminti, kad kuo tankesnis audinys (kuo sunkesnis) tuo jis kokybiškesnis, ilgaamžiškesnis ir tvirtesnis. Bet tuo pačiu pasunkėja ir dėmių pašalinimas iš audinio.

Senovės Lietuvoje buvo labai vertinama lininė patalynė. Kuriam laikui ji buvo praradusi savo populiarumą, o paskutiniu metu vėl populiarėja. Jis nepakeičiamas vasarą, nes retas lino audinys yra nepakeičiamas vasarą dėl drėgmės ir prakaito sugėrimo, leidimo kūnui kvėpuoti.

Reiktų bėgti kuo toliau nuo sintetinio audinio patalynės. Ji turi šias geras savybes – gera kaina ir audinio tvirtumas. Tačiau sveikatingumo požiūriu ji niekam tikusi. Joje kaupiasi alergenai, ji nesugeria drėgmės, organizmas negali kvėpuoti.

Patalynės priežiūra
Patalynę vėdinti, skalbti ir lyginti reikia pagal etiketėje nurodomus reikalavimus. I nemanykite, kad kaip padarysite taip ir bus gerai. pavyzdžiui balta medvilninė patalynė vėdinama tiesioginiuose saulės spinduliuose gali pagelsti ir netekti viso savo grožio. Jei patalynė yra gražių ryškių spalvų ją ir vėdinti reiktų ne tiesioginiuose saulės spinduliuose, o geriausia apskritai patalpų viduje,o ne lauke. O patalų lyginimas yra atliekamas ne dėl grožio, o siekiant suminkštinti audinį. Temperatūros rėžimai labai skirtingi priklausomai nuo patalynės rūšies. Jei persistengsite su temperatūra – audinys susitrauks. Jei ji bus per maža – bus prasta skalbimo kokybė. Svarbu nemaišyti skalbiamos patalynės su kitais audiniais. Geriausia skalbiant patalynę ją išversti ir sudėti į specialų skalbimui skirtą maišą. Miltelių kiekis turėtų būti nedidelis, o skalbimo trukmė pakankamai ilgai. Didelis miltelių kiekis tik gadins audinį, bet nepagerins skalbimo kokybės.  Klausimas kiek dažnai turi būti keičiama patalynė vertas platesnės diskusijos, bet specialistų nuomone užtenka ją pakeisti kartą per mėnesį. Paskutinis patarimas – nusipirkus naują patalynės komplektą negalima jame iškart miegoti. Jį reiktų prieš tai išskalbti, nes turi išsiplauti gamybos proceso likučiai, transportavimo metu atsiradusios dulkės. Be to patalynę prieš perkant galėjo apžiūrinėti ir liesti kiti žmonės. Tad nepatingėkite naują komplektą išskalbti prieš naudojant.


Kur pirkti batus?

Iš viso savo garderobo dažniausiai žmonės keičia batus. Batai dažniausiai keičiami, nes jie paprasčiausiai greit susidėvi. Jei pigesnės kelnės gali niekuo nenusileisti kokybe brangioms. Tai pigūs batai neabejotinai bus ženkliai prastesnės kokybės nei brangūs. Batai turi atlaikyti didelį krūvį – trynimą, spaudimą, gniuždymą. Jų gamybai turi būti pasirinktos tinkamos medžiagos ir juos reikia atitinkamai apdirbti. Kiekvieno metų laiko batai skiriasi, bet yra kelios visada aktualios taisyklės. Geri batai būna odiniai, o padas iš aukštos klasės sintetikos. Batų siūlės turi būti ne klijuotos ar siūtos, o suklijuotos ir dviem siūlėm sutvirtintos. Geriausius batus gamina ne kiniečiai, o žymiausi gamintojai. Bet Lietvoje mes dažniausiai jų nežinome. Vertiname brangius prekių gamintojus, bet ne jie pasižymi aukšta batų kokybe. Ja pasižymi gamintojai kurie specializuojasi būtent batų gamyboje.

O kur pirkti batus? Geriausia pirkti juos ten kur pigiausia. Dažniausiai pigiausios parduotuvės būna internetinės. Čia galioja ta pati taisyklė, tik riekia būti atidiems, kad išvengti klastočių. Nes apsukrūs verslininkai internetu dažnai bando parduoti prastos kokybės klastotes. Todėl prieš perkant reiktų atidžiai pasidomėti pardavėjo reputacija. Yra ir internetinių išparduotuvių kuriose prekiaujama iš užsienio parvežtais į parduotuves grąžintais batais. To nereiktų bijoti, o reikėtų kaip tik džiaugtis. Tai tik papildoma galimybė įsigyti pigesnių aukštos kokybės batų. Labai svarbi ir pasimatavimo ar prekių grąžinimo galimybė. Visada išlieka rizika, kad batai netiks. Tad reikalinga lanksti prekių grąžinimo tvarka ar galimybė prekę apžiūrėti prieš perkant. Jei manote, kad batus geriausia pirkti turguje tai siūlome persigalvoti. Turguje sunkiai rasite originalių gaminių, o prekių kaina deja neatitinka kokybės. Jau geriau pirkti nukainotus senos kolekcijos odinius batus, nei naujus sintetinius. Nauji sintetiniai batai bus gražūs tol kol padėti lentynoje. Bet savo gražią išvaizdą jie labai greit praras kai bus uždėti ant kojos. Ir susitrins kelis kartus greičiau. Tad nereikia stebėtis dideliu kainos skirtumu. Neabejotinai brangesnių batų pirkimas atsiperka (žinoma, nekalbame apie batus kainuojančius kelis tūkstančius litų). Už vardą mokėti irgi neverta. Bet už odą – tikrai taip. Sėkmės renkantis ir taupant.


Automobilių registracijos tvarkos pasikeitimai

Nuo šių metų liepos pirmosios keičiasi automobilių registracijos tvarka. Automobilio nebus galima registruoti prieš tai jam nepraėjus techninės apžiūros. O tai kelia daug ginčų ir didelį sujudimą naudotų automobilių prekybos vietose. Bėda tame, kad tam nepritaikyta visa infrastruktūra. Jei prie didžiausio Europoje Kauno automobilių turgaus būtų techninės apžiūros centras būtų vienaip. Tačiau dabar artimiausias centras yra už daugiau nei kilometro. Tad šį atstumą automobilių pirkėjai kažkaip turės įveikti be numerių. Pirmas variantas – rizikuoti. Antras variantas – samdyti traliuką. Tai puikus pasirinkimas smulkiesiems verslininkams teikiantiems tokią paslaugą. Tokia sistema panašu bus naudinga visiems tik kažin ar naudinga galutiniam automobilio pirkėjui. Jei automobilis techniškai tvarkingas tai jis techninę apžiūrą praeis, bet papildomai kainuos automobilio transportavimo paslaugos. O jei automobilis netvarkingas tai pardavėjas tai žinomas pabandys apžiūrą vienais ar kitais būdais praeiti. O jei tai apdarys nevisai legaliai tai gatvėse tik padaugės netvarkingų automobilių ir jis praeis apžiūrą (galės būti registruotas) tik atlikus nedidelį pakeitimą (stabdžių kaladėlių keitimas, smulkus važiuoklės remontas, eksploatacinių skysčių ar filtrų keitimas) tai naujasis automobilio savininkas tai padarys bet kokia kaina, kad tik greičiau. Dėl to piniginė dar labiau plonės. Bet pati idėja gera. Tikslas, kad gatvėse būtų kuo mažiau automobilių suklijuotų iš kelių gabalų. Deja šiuo atveju tai labai sudėtinga. Greičiausiai techninės apžiūros vietose bus pastebėti tik važiuoklės defektai, o kėbulo defektai nebus pastebėti. Nes visų pirma apžiūrą atliekantys darbuotojai to neturi daryti. O antroji priežastis, kad tai nėra atliekama taip paprastai kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio, nes defektai užmaskuojami pakankamai stipriai. Vairuotojai bus išgelbėti nebent nuo vienos staigmenos – netikėto automobilio be katalizatoriaus nusipirkimo (jei į tech. apžiūros centrą vešis ir automobilio pardavėją). Jei pinigus sumokės iki tol tai kaip sakoma „šaukštai jau popiet”. Geriausia pinigus mokėti po automobilio techninės apžiūros. Jei pardavėjas su tuo nesutinka tai greičiausiai jis turi ką slėpti ir pats turi abejonių dėl automobilio techninės būklės (o gal ne tik abejonių). Išnaudokite šį naują įstatymą savo naudai ir veškitės automobilio pardavėją į tech.apžiūros vietą. Ir nepasitikėkite automobiliais jau praėjusiais apžiūrą. Liaudiškai tariant ji gali būti „nupirkta”.


Automobilio skardų priežiūra

Lietuvoje dauguma automobilių ne pirmos jaunystės. O klimatas automobilių skardoms čia apskritai nedėkingas – žiemą keliai barstomi druskomis ir dėl to jos stipriai prisideda prie sparčios automobilių korozijos. Skardas reikia prižiūrėti norint prailginti automobilio tarnavimo laiką. Visų pirma tai kėbulas turi būti padengtas dažų danga. Jei kažkur dažai nusitrynę tą vietą reiktų uždažyti iš naujo. Vasaros metu apskritai sveika automobilį karts nuo karto nupoliruoti taip išlyginant jo dažų dangą per visą paviršių. Sveika automobilio skardas dugne ištepti antikorozine danga. Yra ir speciali antikorozinė danga kuri purškiama į automobilio ertmes. Daug blogesnė situacija jei automobilis buvo daužtas. Kaip taisyklė automobilis pradeda rūdyti toje vietoje kur jis buvo sudaužytas. Dažniausiai taip nutinka, nes automobilis remontuojamas ne sau, o pardavimui. Tad reiktų atsakingai rinktis automobilį, kad jis nebūtų papuolęs į auto įvykį. Remontuojant automobilio skardas reikia laikytis kelių pagrindinių taisyklių: naudotis kokybiškas antikorozines medžiagas ir neskubėti su dažymu. Reikia leisti gerai išdžiūti gruntui, glaistui ir tik po to dažyti bei lakuoti automobilį. Jei uždažysite neišdžiūvusį glaistą, užkonservuota drėgmė dar labiau pagreitins korozijos procesą. Jei yra galimybė reiktų skardas išlyginti natūraliu būdu. Tam dažnai naudojamas meninis skardų lyginimas. Meninio lyginimo pagalba skarda išlankstoma išlaikant originalią dažų dangą. Automobilinės skardos nėra paprasti skardos lankstiniai kuriuos galima išlankstyti paprastomis skardos lenkimo staklėmis. Nes naudojama speciali skarda ir lenkimai yra ne tiesūs ir tvirti, o lenkti, išgaubti. Tad detalės niekas negalės pagaminti. Reikės pirkti naują detalę arba glaisto pagalba lyginti seną. Automobilių skardų tvirtumas labai priklauso ir nuo to kaip jos apdirbtos bei jų storio. Ne veltui atsirado posakis apie pūvančius vienos ar kitos markės automobilius. Dažniausiai taip nutinka automobiliams su minkštomis ir necinkuotomis skardomis. Cinko danga apsaugo automobilio dalis nuo korozijos. Dėl to dauguma gamintojų automobilių skardas cinkuodavo. Ir ne automobilio cinkavimas laikomas privalumu, o necinkavimas laikomas automobilio trūkumu. Kita vertus, kol automobilis naujas korozija jo nepuola. O kas su automobiliu nutinka po dešimties metų jo gamintojui nėra labai svarbu. Juk jo tikslas parduoti automobilį kol jis dar naujas. O žmonės pirkdami naujus automobilius juos perka 3-5 metų laikotarpiui ir korozijos problema jiems visiškai neaktuali. Tad tai mūsų – padėvėtų automobilių rinkų problema. Todėl purkškime automobilius antikorozinėmis dangomis. Žiemą kuo dažniau plaukime automobilį, kad nuo jo nusiplautų jį ėdančios druskos. O jei automobilio kėbulas jau pradėjęs rūdyti reiktų rūdis pašalinti mechaniniu būdu (nušveisti), tada sutepti rūdžių surišėju. Ir tik po to galima pradėti automobilio dažymą. Tiksliau automobilio paruošimą dažymui. Jei tinkamai prižiūrėsite automobilio skardas automobilio amžių tikrai prailginsite bent keliais metais, o tuo pačiu sutaupysite nemažai pinigų.


Geras virdulys gali padėti sutaupyti

Ar dažnai geriate kavą? Ar susimastėte kiek tai kainuoja? Ne pati kava ir ne cukrus, o vandens kavai pašildymas. Greičiausiai apie tai nemastėte niekada. O kiek tai kainuoja priklauso nuo pasirinkto virdulio tipo. Tai kainuoja brangiausiai jei Jūsų virdulys elektrinis ir didelis. Elektra šildant vandenį savikaina išeina didžiulė, o jei jis pilnas tai šildote ir perteklinį vandens kiekį. Nesvarbu, kad virdulys įjungtas būna tik 7-8 minutes. Jo galingumas gali būti apie 2 kilovatus. Ir jei jis per dieną įjungiamas tik 6 kartus jis sunaudos tai susidarys beveik valanda per dieną, arba trisdešimt valandų per mėnesį. O trisdešimt kilovatvalandžių elektros nėra mažai. Toks virdulys turi ir dar vieną problemą – kainuoja pakankamai brangiai ir nėra ilgaamžiškas. Tad virdulio kainą per jo nusidėvėjimo laikotarpį taip pat reiktų įskaičiuoti prie vandens virimo savikainos. Toks virdulys turi du privalumus – didelis virimo greitis ir automatinė išsijungimo funkcija. Pigiausia savikaina išeina vandenį šildant ant viryklės. Žinoma jei ji kaitinama dujomis ar malkomis. Jei viryklė elektrinė tada geriau elektrinis virdulys, nes jis šildys tiesiogiai vandenį. O elektrinė viryklė šilumos atiduotų ir aplinkai taip dar pakeldama vandens virimo kainą. Ant paprastos krosnies ar dujinės viryklės šildomas arbatinis vandenį sušildys pigiausiai, bet tai truks ilgiausiai. Be to jis neturi automatinio išjungimo, tad reiktų jo nepamiršti įjungto, nes namuose gali kilti gaisras. Bet paskutiniu metu juose pradėti montuoti švilpukai pranešantys apie vandens užvirimą.

Virdulių kainos
Pasirinkus virdulio tipą reikia išsirinkti patį virdulį ir tam skirti kažkiek pinigų. Jei virdulys paprastas metalinis tai galite rinktis pigiausią, svarbu, kad būtų sumontuotas švilpukas. Ir kuo storesnė skarda tuo jis bus ilgaamžiškesnis. Jei virdulys elektrinis tai be jo talpos sekantis svarbus kriterijus yra garantija. Ar tai pigus Kinijoje gamintas virdulys ar brangus žinomo gamintojo kūrinys vis tiek nėra amžinas. O dažniausiai sugenda už poros mėnesių po garantijos pasibaigimo. Tad svarbus kriterijus – virdulio garantinis laikotarpis.

Kokį virdulį rinktis – Jūsų pasirinkimo laisvė, bet patariame į jį nepripilti per daug vandens. Per didelis vandens kiekis pakels kainą, prailgins vandens virimo laiką ir suprastins jo kokybę, nes jis pradės kalkėti. Pats neprotingiausias ir nesveikiausias yra vandens šildymas mikrobangų krosnelėje. Ši mada populiarėja jaunimo tarpe. Mikro bangų krosnelėje šildytas maistas nėra sveikas, o dar blogiau kai krosnelėje šildytas vanduo. Tad to taip pat labai nerekomenduojame.


Ar verta montuoti dujų įrangą?

Norite sutaupyti pinigų kurui ir neapsisprendžiate ar verta automobilyje montuoti dujų įrangą. Pabandysime Jums padėti. Visų pirma automobilio variklis turi būti benzinis. Dyzelinių automobilių varikliai tam netinkami, nes jų veikimo principas visiškai kitas. Jų  kuras užsidega nuo suspaudimo, o benzinas ir dujos užsidega dėl žvakės keliamos kibirkšties. Tad pirmoji sąlyga norint montuoti dujų įrangą – reikia benzinio automobilio. Antras rūpestis yra dujų įrangos kaina. Dujų įrangos ir jos montavimo kaina siekia maždaug du tūkstančius litų. Nors kurui sutaupoma ir pakankamai daug reikia paskaičiuoti kiek kilometrų vidutiniškai pravažiuojate per metus ir apsispręsti kiek maždaug laiko turėsite automobilį. Nes jei pravažiuojate santykinai nedaug kilometrų, o automobilio nežadate turėti pakankamai ilgai tai dujų įrangos montavimas gali ir nespėti atsipirkti. Trečioji sąlyga – raskite vietą dujų balionui. Dažnai tai būna labai sudėtinga. Jei Jūsų automobilis yra minivenas ar universalas greičiausiai nenorėsite viduryje bagažinės nepoajudinamo griozdo, nes prarasite daug automobilio funkcionalumo – negalėsite pervežti stambiagabaričių daiktų ar tiesiog miegoti automobilyje. Dėl to atsarginis ratas dažnai montuojamas atsarginio rato vietoje. Bet labai drąsus ir kažin ar protingas sprendimas atsisakyti atsarginio rato. Tad vietos reiks ieškoti ir jam. Vienintelis privalumas, kad jį galėsite perkelti kur norite, jsi nebus pririštaslaidais ir vamzdžiais. Ketvirtoji problema – dujų užpylimas. Prieš porą metų leista vairuotojams patiems piltis dujas. Bet neaišku ar tai privalumas, nes dauguma degalinių atsisakė užpylimo operatorių. O dujas piltis tikrai sudėtingiau ir nesaugiau nei benziną. Tad reikia išmokti tai daryti arba važiuoti tik į tas degalines kuriose yra užpylimo operatoriai. Bet jei bakas yra mažas (o taip dažniausiai nutinka kai jis montuojamas vietoje atsarginio rato) tada degalinėse lankytis teks dažnai. Ir bus labai sudėtinga nežinomame mieste rasti degalinę su užpylimo operatoriumi. Paskutinis dujų įrangos trūkumas ryra keliaujantiems į užsienį. Vakarų valstybėse žmonės kurui išleidžia daug mažesnę pajamų dalį ir dujų įrangos į automobilius praktiškai nesimontuoja. Dėl to ten labai sunku rasti dujų užpylimo kolonėlių. Dažnai važiuojantiems į užsienį reiktų apsvarstyti ekonomiško dyzelinio automobilio įsigijimo variantą. Jei visos kitos priežastys Jūsų neišgąsdino tada greičiausiai verta montuoti dujų įrangą ir važiuojant sutaupyti.