Šiuolaikiniai plastikiniai langai – arčiau ekologijos

0.00 avg. rating (0% score) - 0 votes

langai

Langai – vienas iš esminių bet kokio statinio elementų, jie puošia namus, sulaiko šilumą ir apsaugo ne tik nuo šalčio, bet ir nuo įsibrovėlių. Nuo seno vyrauja įsitikinimas, kad mediniai langai yra aukščiausios kokybės standartas, o plastikiniai langai – mažiau ekologiški ir tarsi ne tokie patrauklūs vartotojams, nors ir pigesni. Tačiau šiuolaikinis plastikas įgauna vis naujų savybių ir kartais netgi pranoksta medieną.

Rinkdamiesi bet kokį daiktą sau ar namams norime, kad jis kuo ilgiau mums tarnautų, atitiktų visų būsto gyventojų poreikius, kad nepakenktų sveikatai ir būtų bent kiek ekologiškas. Vis didesni reikalavimai keliami ne tik visoms statybos sektoriaus prekėms, tačiau ir langams – greta visų savybių vis dažniau pabrėžiamas ir jų ekologiškumas. Tad į kokias dar savybes be įprastųjų dar reikia atkreipti dėmesį renkantis langus?

Kadangi namuose vienaip ar kitaip daugelis mūsų praleidžiame didžiąją dalį paros laiko, labai svarbu, kad langams gaminti būtų panaudotos nekenksmingos sveikatai medžiagos. Plastikinių langų gamyboje šiandien naudojama viena populiari medžiaga – tai polichlorvinilas, kitaip tiesiog vadinamas PVC. Ši medžiaga gaunama cheminės sintezės būdu. Mokslininkai ilgą laiką bandė pagaminti kuo kokybiškesnį PVC, siekdami, kad medžiaga būtų kuo ilgaamžiškesnė, stabilesnė, chemiškai inertiška. Todėl PVC plačiai pritaikomas ne tik gaminant langus, bet ir kitose pramonės šakose. Žinoma, PVC medžiaga adaptuojama priklausomai nuo gaminio, į sudėtį įmaišant įvairių priedų. Gaminant plastikinius langus, PVC sudėtis papildoma įvairiais stabilizatoriais, pigmentais ir kitomis medžiagomis.

Daugelį metų kaip plastikinių langų stabilumą užtikrinančios medžiagos buvo naudojamos švino rūgštys. Nors ženklios žalos žmogaus sveikatai ir nebuvo pastebėta, tačiau profiliai su sunkiaisiais metalais savo sudėtyje ekologų buvo nuolat kritikuojami. Taigi galimai pavojingus sveikatai stabilizatorius pakeitė saugūs ir inovatyvūs stabilizatoriai, kurie neretai panaudojami ir maisto, medicinos pramonėje. Taigi jau po truputį daugėja šalių, kuriose draudžiama gaminti plastikinius langus su švininiais PVC profiliais, sąrašas.

Jau prieš dešimt metų Aplikosaugos komisija pareikalavo minimizuoti švino junginių naudojimą gamyboje. Po to buvo atlikta daugybė bandymų, kurių rezultatai pranoko net ir didžiausių skeptikų lūkesčius: plastikiniai langai su bešviniais profiliais pasižymėjo puikiais parametrais ir dar geresne kokybe. Šiandien galima akivaizdžiai įvardyti šiuolaikinių bešvinių PVC langų profilių savybes: jie ilgiau nekeičia spalvos – tai ypač aktualu užsakantiems įprastos baltos spalvos plastikinius langus. Antra, tokių langų paviršius labiau blizga lyginant su švino sudėtyje turinčiais profiliais. Trečia, stabilizatorius sudėtyje neturi toksinių elementų ir todėl žmonių sveikatai, aplinkai ir gamtai nedaro jokios neigiamos įtakos.

Gaminant švino neturinčius PVC langų profilius, optimizuojama gamyba, medžiaga yra lengvai perdirbama antrinė žaliava. Atliekos – viena iš didžiausių XXI amžiaus „rykščių“, todėl pramonėje vis labiau ieškoma būdų, kaip medžiagas perdirbti nedarant žalos aplinkai. Iš senų langų galima pagaminti netgi maisto produktų pakuotes, jau nekalbant apie kitus kasdienėje buityje panaudojamus daiktus.

Pasaulyje daugelis šalių yra pasirašiusios protokolą, kuriuo įsipareigoja mažinti į atmosferą išmetamo anglies dvideginio kiekius. Taip vadinamasis „šiltnamio efektas“ – tai stichinių nelaimių planetoje viena iš priežasčių. Itin daug anglies dioksido į aplinką išmeta šilumos tiekėjai, todėl ieškoma būdų, kaip šildant patalpas sunaudoti kaip įmanoma mažiau energijos. Viena iš priemonių – tai šilti, sandarūs plastikiniai ar šiuolaikiniai mediniai langai, pro kuriuos į aplinką neišeina šiluma. Taigi pakeitus senus langus naujais galima ne tik sutaupyti pinigų, maždaug perpus sumažinant šildymo kaštus, bet ir prisidėti prie ekologinių idėjų puoselėjimo.

 



Parašykite komentarą