Kuo skiriasi kaupimas nuo investavimo?

Dažnai žmonės painioja du asmeniniuose finansuose naudojamus terminus „kaupimas“ ir „investavimas“ kartais kaupdami pinigus jie teigia, kad investuoja ir atvirkščiai. Dar dažna klaida būna daiktų pirkimas, t. y. Kuris daiktas laikomas kaupimo, kuris investavimo daiktu ir panašiai. Kaupimas gali būti ne tik vertybinių popierių įsigijimas ar indėlių banke padėjimas. Tai gali būti gyvybės draudimas kaupiamuoju draudimu, pensijų fondai ir t.t. Dažnai siūloma atskirti savo investicijas nuo rizikos. Jei rizika gali paveikti santaupas, tai jau turite ne kaupimą, o investavimą. Tačiau kartais ši taisyklė kaip tik ir nepasitvirtina. Neseniai Lietuvoje buvo banko Snoras žlugimas, kai buvo grąžinama tik 100 000 eurų suma, o jeigu, fizinis ar juridinis asmuo turėjo daugiau, štai Klaipėdos Universitetas neteko daugiau nei 1,5 mln. eurų. Jei investicija staiga tampa neberizikinga, tarkime, valstybė garantuoja investicijos grąžinimą, ji tampa kaupimo instrumentu.

Kalbant apie ilgalaikio naudojimo prekių pirkimą, pavyzdžiui, televizorių, automobilių, butų ir pan., reikia žinoti, kad jos visų pirma skirtos vartoti ir savo ekonominiu turiniu nepriskiriamos investicijoms. Įsigijus šias prekes, lėšos tiesiogiai naudojamos ilgalaikiam vartojimui, nebent jų įsigijimo tikslas – parduoti. Investavimo suvokimas priklauso nuo investuojančiojo. Verslo įmonėms investicines išlaidas daugiau sudaro išlaidos materialiajam turtui įsigyti ir patirti iš jo naudą (realią – perkami įrengimai darbo vietoms arba estetinę – pvz perkami baldai, automobiliai, naujos patalpos) ekspoatavimo laikotarpiu. Vyriausybės išlaidos visuomeniniams objektams yra suprantamos kaip valstybinės investicijos (nors labai dažnu atveju jos neatsiperka). Namų ūkis investuoja įsigydamas nekilnojamąjį turtą, vertybinius popierius, kitą finansinį ar nefinansinį turtą, siekdamas jį realizuoti, o ne naudoti asmeninėms reikmėms ar laikyti be kitokio apčiuopiamo tikslo. Tarkime, yra žmonių, kurie kaupia auksą tik dėl to, kad kauptų, jiems tiesiog gražu į jį pažiūrėti. Šiuo atveju tai jau laikoma kaupimu.

Taigi, galime teigti, kad kartais ši riba būna itin jautri ir labai priklauso nuo situacijos, tačiau dažnai viską reikia pažiūrėti per “ką su tuo daiktų veiksiu toliau” prizmę.