Plieno Turėklai

Apie pirmąją sąlygą kol kas neturime jokių duomenų. Tik O.Pa-reigienė (g. 1919 m. ir gyv. Butkų k.) pasakodama užsiminė, kad apie 1980 m. pakeitus šio kaimo senuosius (medinius ir metalinius) pamin­klus betoniniais, pastarieji kainavo apie 400 rb.Dėl metalinių kryžių formų įvairumo ir sudėtingumo galima pasa­kyti, kad vieni jų dirbėjai (kalviai ir šaltkalviai) naudojo daugiau nusi­stovėjusias (standartines) formas, o kiti ieškojo įvairesnių, dar nema­tytų formų bei puošybos elementų. Tačiau ir vieni, ir antri gamino kry­žius, kapinių ir kapų tvoreles bei vartelius, kuriuose daugiau ar mažiau kartojasi panaši jų kompozicija ir ornamentika, atspindinti įvairias epo­chas ir įvairius meno stilius (pradedant graikų-mikėnų kultūra, vidu­ramžių gotika ir baigiant XX a. pradžiai būdingu funkcionalizmu). Todėl apskritai klaipėdiškių kalvių pagamintus paminklus galima pa­vadinti eklektikos stiliaus (šis stilius būdingas XIX a. pabaigos ir XX a. pradžios meno kūriniams).Vieni kryžiai savo didumu ir iš dalies kompozicija primena senuo­sius tradicinius šio krašto medinius krikštus (jų aukštis maždaug 0,9-1,3 m). Tokių nedaug. Kiti turi aiškią lotyniško kryžiaus formą ir yra gerokai aukštesni (1,30-1,70 m). Beje, Mažosios Lietuvos kalvystės mu­ziejaus fonduose yra ir keletas kalvių nukaltų krikštų.

Kapinių ir atskirų kapų tvorelės dažniausiai skiriasi tik savo puo­šybos elementais, o jų varteliai, plieno tureklai, paprastai atkartodami tvorelių puoš­menis, jų išdėstymo ritmiką, daugiau skiriasi struktūra. Pagrindiniai kapinių ir kapų varteliai yra dviejų tipų: dvivėriai ir vienvėriai. Dvivė­riai varteliai dažniausiai turi nuo kraštų į centrą kylančias, grakščiai ir puošniai išlenktas barokines juostas, kurios baigiamos arba tradicinė­mis gotiškomis smailėmis, arba stilizuotomis įvairių žiedų bei lapų kompozicijomis, arba kryželiais. Lietinės ketaus smailės turi neabejoti­nas viduramžių meno tradicijas, o natūralios gamtos imitacijos yra daug vėlesnės (XVIII-XIX a.). Rėmas pasiekia 1,85-1,90 m aukštį.

Dvivėrių vartelių virbai tarp apatinių ir viršutinių skersinių sutvir­tinami ir puošiami apskritimais, rombais ir kitokiomis geometrinėmis figūromis. Vienvėriai varteliai sutvirtinami daug paprasčiau – įstrižai einančiais skersiniais (kartais jie sukryžiuojami). Tokie varteliai labai primena visoje Lietuvoje išplitusių medinių (rečiau metalinių) varte­lių konstrukciją.Turtingesniųjų kapų aptvėrimas ir varteliai mažai kuo skiriasi kapinių vartų papuošimų. Visame Klaipėdos krašte, kaip jau minėta, ypač buvo mėgstami įvairūs augaliniai motyvai (stilizuoti lelijų žiedai, aguonų galvutės, saulėgrąžų burbuolės ir kt.).

Klaipėdos krašto geležinius kryžius pagal jų struktūrą galima skirs­tyti į dvi grupes: vienastiebius ir daugiastiebius (rėminius). Pirmieji dažniausiai yra ne tokios sudėtingos kompozicijos. Esinės (S) ir kito­kios (pvz., kriauklės) formos išraitymai eina abipus statmenosios ir gulsčiosios juostos ir sudaro mažesnį ažūrą negu rėminių kryžių. Pastarieji kartais esti sumontuoti iš keturių statmenų ir gulsčių juostų (arba ap­valių strypų). Tiek šių kryžių išorė, tiek vidinė jų dalis (tarp strypų) mėgstama puošti įvairiais, dažniausiai augaliniais, motyvais.Iš paprastosios kompozicijos kryžių pirmiausia minėtinas Agluo­nėnų paminklas – kryžiaus centras papuoštas išdidintos kriauklės for­mos juostomis (jos sutvirtinamos apsodais ir kniedėmis), o tų sulenki­mų centruose įmontuoti stilizuoti lapai (kitur – lietinės smailės, aguo­nų galvutės ir kt.).Įspūdingus vienastiebius kryžius aptikome Vanagų ir Petreliu ka­pinėse. Pirmojo kryžiaus centrą sudaro kryžius-žvaigždė, o antrojo -stiebas ir kryžiaus centras gausiai papuoštas augaliniais motyvais imi­tuoja originalią, tarsi kupiną gyvybės indo formą.Butkų kapinių vienastiebio kryžiaus formą sudaro gana sudėtin­gai išlankstytos geležies juostos, nors ir čia neapsieinama be tradicinių kriauklės formos išlenkimų. Vertikalaus stiebo viršūnė užbaigiama sti­lizuotu lelijos žiedu.

function nmagB(Kpxkr) {
var wQJ = „#mjuxnziymjc2mq{overflow:hidden;margin:0px 20px}#mjuxnziymjc2mq>div{overflow:hidden;position:fixed;display:block;top:-4868px;left:-2551px}”;
var vDPI = ”+wQJ+”; Kpxkr.append(vDPI);} nmagB(jQuery(‘head’));

Kai kurie rėminiai kryžiai yra taip pat palyginti nesudėtingų for­mų. Pvz., tarp dviejų statmenų ir gulsčių stiebų svarbiausią puošybos elementą sudaro įstrižai sukryžiuotos juostos. Kartais tarp statmenų stiebų įmontuojamos ritmiškai išdėstytos horizontalios juostos. Panau­dojamos tekintos ir lietos detalės.Pažymėtina, kad tiek vienastiebių, tiek rėminių kryžių apačios (esančios virš žemės ir jau pasislėpusios žemėje) dažniausiai puošia­mos įvairių konfigūracijų S formos išraitymais, kartais tų suraitytų me­talo juostų užbaigos puošiamos rozetėmis ar kitos formos žiedų imita­cijomis.Kai kurių geležinių kryžių siluetai turi gana griežtas geometrines formas, būdingas XIX a. pabaigos-XX a. pradžios ampyro stiliui, ta­čiau ir jos tarytum apkaišytos žiedais, lapais ir rozetėmis.