Valdymo apskaita: skirtumai nuo buhalterines apskaitos

Kiekvienam įmonės vadovui yra reikalinga sistema pagal kurią jis turi aptikti ar įmonė eina sėkmės linkme ar yra iškilusių problemų. Būtent valdymo apskaita  suteikia šią informaciją. Joje pateikta informacija labai dažnai priklauso nuo įmonės vadovo poreikių. Ji gali būti sudaryta atsižvelgiant į įvairius poreikius aptikti vidines ar išorines valdymo problemas. buhalterine apskaita, kurias atlieka buhalteriaisugeba aptikti šias problemas finansų srityje. Todėl panagrinėkime kokias funkcijas atlieka valdymo apskaita?

Pagrindinė valdymo apskaitos funkcija yra problemų radimas ir sprendimas. Jos uždavinys yra  sukurti objektyvią informaciją, padėti vadovams aptikti įvairias problemas, nustatyti jų priežastis, aptarti įvairius problemų sprendimus, alternatyvius projektus, tolimesnę įmonės veiklą, priėmus atitinkamus sprendimus.

Kita funkcija yra atkreipti vadovų dėmesį į įmonės būklę, situaciją. Ši funkcija atlieka kasdieninę informaciją suinteresuotiems žmonėms. Kokią svarbią informaciją ji pateikia priklauso tik nuo paties įmonės vadovo kompetencijos. Vieniems labiau rūpi rinkos struktūra, kainų ir pardavimų pokyčiai, vartotojai, o kitiems labiau rūpi kokybė, kaštai, perspektyvos. Paprastai ji įspėja apie vidines ir išorines valdymo situacijas.

Galiausiai valdymo apskaita privalo nurodyti įmonės kokybę (vartotojo pretencijų skaičius, vartotojų apklausų skaičius, laiku aptarnautų užsakymų procentas), paslaugas, kaštus (produkto kaštų santykis su konkurentų analogais, produkto gyvavimo laiko kaštai). Šie rodikliai yra susumuojami ir į juos atsižvelgiant yra aptinkamos problemos, sudarinėjama tolimesnė veikla.

Todėl svarbiausia yra sukurti objektyvios informacijos bazę, kuri visada padėtų aptikti ir įvardinti problemas, nustatyti jų priežastis ir sukurti situacijos vieną ar kelis sprendimus, taip rasti optimalų sprendimo būdą. Nuo šitos apskaitos priklauso visi tolimesni įmonės valdymo sprendimai, esančių veiklos tęsimo ar investavimo alternatyvų įvertinimas ir teisingo sprendimo pasirinkimas. Tai gali būti įprasti sprendimai tokie kaip darbuotojų skatinimas, užmokesčio kėlimas, ar tokie kaip visos įmonės specializacijos keitimas, plėtimasis ar tiesiog jos uždarymas. Kartu yra ir daug kitų įvairių funkcijų, kurias atlieka valdymo apskaita. Šios funkcijos apima visą įmonės veiklą, įvairias aspektais, netgi tokius kaip įmonės etika. Įmonė visada privalo būti sąžininga, objektyvi, profesionali ir laikytis konfidencialumo reikalavimų.


Finansų direktorius pradedančiajam verslui: prabanga ar būtinybė?

Pradedantys verslininkai savarankiškos veiklos pradžioje dažnai yra linkę didžiąją dalį įmonės valdymo funkcijų atlikti patys. Tai yra puikiai suprantama, nes kas gi geriau, atrodytų, galėtų įgyvendinti idėją, jei ne jos autorius? Kol verslas nesudėtingas ir dar sutelpa į kūdikystės marškinėlius, toks požiūris gali būti pateisinamas. Juo labiau, kad kai kurie darbuotojai nuobodžiautų, laukdami kol galės atlikti savo funkcijas. Kita vertus, piniginių lėšų, ypatingai verslo pradžioje, dažniausiai trūksta ir būtiniausiems poreikiams patenkinti, todėl vadovui neretai tenka atlikti kelių darbuotojų funkcijas vienu metu. Greitai pradedančiojo verslo vadovui ima nebepakakti 24 palandų per parą, norint atlikti visus darbus. Tuomet jam belieka 2 pasirinkimai: dalį iki šio jo paties atliekamų funkcijų patikėti kitam darbuotojui arba jų atsisakyti, tikintis, kad kaip nors išgyvens ir be jų. Antrasis kelias , deja, yra labai trumpalaikis ir galintis privesti prie įmonei labai skaudžių pasekmių, netgi veiklos nutraukimo. Štai pakanka parduoti prekes kreditan pirkėjui, nepasidomėjus jo kreditine istorija ir patikimumu ir šiam pirkėjui neatsiskaičius, tai gali būti priežastimi , nulemsiančia naujai pradėto verslo pabaigą. Šis pavyzdys rodo, kad visos funkcijos yra svarbios sėkmingam verslo gyvavimui ir jos negali būti kuriam laikui pamirštos. Ir visai nebūtinai , naujo darbuotojo atsiradimas įmoje būtinai lemia padidėjusius kaštus. Versle yra įprasta skaičiuoti kiekvienos investicijos atsipirkimą, tame tarpe ir į naują darbuotoją.

Pažiūrėkime, kokią konkrečią naudą mažam verslu gali atnešti finansu direktorius, kuris, atrodytų, yra reikalingas tik didesnėms įmonėms.

Finansų direktorius:

1. Patikrins įmonės klientų mokumo riziką ir tokiu būdu apsaugos  verslą nuo reikšmingų praradimų dėl nemokių klientų;
2. Suorganizuos įmonės valdymo apskaita , atliks verslo analizę ir išskirs produktus ir paslaugas, kurie įmonei nėra naudingi, užtikrins, kad vadovai laiku gautų patikimą informaciją, reikalingą sprendimams priimti ;
3. Aptiks įmonėje neefektyviai naudojamus resursus ir pateikti sprendimus, kuriuos įgyvendinus įmonė sutaupytų lėšų;
4. Pateiks ekonominiais argumentais pagrįstą naujos verslo idėjos įgyvendinimo perspektyvą, jos atsiperkamumą, įtaką įmonės pinigų srautams. Tokiu būdu įmonė bus apsaugota nuo klaidingų sprendimų priėmimo;
5. VersSuras reikiamus finasavimo šaltinius verslo plėtrai, taip atpigins turimų paskolų palūkanas.
Ir šis galimos naudos sąrašas yra toli gražu ne baigtinis. Verslo įmonė yra gyvas organizmas, veikiantis nuolat kintančioje verslo aplinkoje, o finansų direktorius yra būtent tas žmogus, kuris pirmasis įvertina pokyčių įtaką sėkmingam įmonės gyvavimui.