Traškūs vafliai senoje vaflinėje

vafliaiKas jum primena vaikystę? Aš niekaip negalėjau prisiminti jokių mėsiškų patiekalų. Turbūt todėl, kad vaikai dažniausiai tokių ir nemėgsta… Prisimenu saldžius dalykus – sausainiai, tortai ir žinoma vafliai. O pavasariški vafliai, be abejo asocijuojasi su velykomis.

Mama visada juos kepdavo. Patiekalai velykoms tai tarsi pavasario pasaka, kuria kasmet priburdavo mamos ir močiūtės rankos. https://valgo.me/receptai/

Skanūs, traškūs ir greit nuo stalo dingstantys vafliai:
200 g. sviesto
4 kiaušinių
1 puodelio miltų
2 šaukštų grietinės
Žiupsnelis druskos
Nepilno puodelio cukraus (mėgstantys saldumą gali dėti daugiau)

Sviestą išlydyti ir sumaišyti su cukrumi. Truputį atvėsinti ir supilti išplaktus kiaušinius. Įmaišyti miltus, druską, įdėti grietinės ir viską gerai išmaišyti iki vienalytės masės. Tešla turi būti panaši kaip ir blynams. Įkaitinti vaflinę (ar ji gerai įkaitusi patikrinti su mažu tešlos kiekiu) ir pilti po didelį šaukštą. Tokioje vaflinėje vafliai kepa labai greitai, todėl atsargiai – nesudeginkite, dažnai tikrinkite kaip jis kepa.

Išėmę vaflį greit susukite ir dėkite į lėkštę. Iš tokio kiekio gavosi maždaug 25 vafliai.

Ar gali būti skaniau?


Konditerio patarimai

Ir iš pačios sudėtingiausios tešlos galima iškepti… tik blynus. Kad kepinys pavyktų, pravers ne tik as­meninė, bet ir profesionalų patirtis.

Iš ko gaminamas purus sūrio pyrago sluoks­nis: iš sūrio ar varškės? Kokį produktą naudoti geriausia?

Šiam pyragui gaminti tinka minkštas tepamasis sū­ris, pavyzdžiui, lietuviškas „Panemunės pievų“ be priedų, natūralus „Rama Creme Bonjour” arba „Philadelphia“.

Kokius džiovintus vaisius ir uogas galima naudoti desertams?

Desertams praktiškai tinka visi džiovinti vaisiai ir uogos. Tiesiog juos reikia tinkamai paruošti. Tam naudojamos vandens vobelės bei kiti konditerijos būdai.

Kaip virti spurgas, kad į jas kuo mažiau įsigertų riebalų?

Kad į spurgas įsigertų mažiau riebalų, nedėkite jų į nepakan­kamai įkaitintą aliejų. Spurgų tešla turi būti ne per skysta.

Kokios tešlos gaminius iš­kepus reikia palaikyti or­kaitėje atvėsti, o kokius – ištraukti iškart?

Paliekant gaminius atvės­ti orkaitėje, rizikuojama juos sudeginti ar perdžiovinti. Biskvitų, sausainių, bandelių orkaitėje jokiu būdu negali­ma palikti.

Jeigu kepate baltymų ma­sės saldumynus, ypač orinukus (morengus), ir riešutinės tešlos gaminius, juos galite palikti orkaitėje išdžiūti. Taip pat galima palikti baigti kepti kai kuriuos pyragus su sūriu, varške, bet jie turi būti gana stori.

Kokios rūšies tešlą galima užšaldyti? Kaip tai padaryti? Kaip užšaldytą tešlą atitirpinti?

Užšaldyti galima visų rūšių teš­lą. Ją reikia suvynioti į sviestinį popierių ar įdėti į polietileninį maišelį, kad neapdžiūtų. Geriausia tešlą užšaldyti 40°C temperatūroje, o užšalusią lai­kyti 18°C šaltyje.

Atšildant tešlą reikia išimti iš šaldiklio ir laikyti kambario temperatūroje, tik visiškai neatšildyti, nes iš pernelyg minkš­tos sunku formuoti gaminius.

Kokios rūšies aliejus kepiniams tinkamiausias?

Kepiniams tinka visų rūšių rafinuotas alie­jus – rapsų, sojų, pal­mių. Svarbiausia, kad jis neturėtų pašalinių kvapų.

Kaip paruošti gaivų, nerie­bų ir skanų kremą tortui pertepti?

Gaivų ir neriebų kremą tortui geriausia ruošti iš trintų vai­sių. Ištrinkite šaldytas braškes, bana­nus, persikus ir išmaišykite su paruoštu želės cukrumi, kad sustingtų.

Su tuo pačiu želės cukrumi galima išplakti jogurtą, grie­tinėlę, varškę ir pagardinti vaisių gabaliukais ar braškių skonio cukraus milteliais.

Ką daryti, kad pirktinis glajus nebūtų lipnus ir užpiltas ant kepinio gražiai sustingtų?

Ant glajaus pakuotės turėtų būti nurodomas jo paruošimo būdas. Ruošiant cukraus glajus svarbu suderinti tinkamą vandens ar baltymų kiekį. Jeigu glajus bus per tirštas – nepadengs gaminių, jeigu per skystas – blogai stings. Spalvin­gam ir gardžiam glajui paruošti tinka „Dansukker“ braškių ar šo­kolado skonio cukraus milteliai. Maišant glajų iš cukraus miltelių nereikėtų baimintis koreguoti pro­duktų kiekio, kol gausite reikiamą tirštumą.

Kokiomis gyvomis gėlėmis galima puošti kepinius?

Visokiomis. Kepiniai puošiami ir tulpėmis, ir frezijomis, ir ramunėmis – kokios labiausiai patinka. Dažniausiai gėlėmis puošiami vestuviniai ir kiti proginiai tortai. Yra keli puošimo būdai. Pirmasis – žiedlapiai pamerkiami į želatinos tirpalą, apvoiiojami cukruje ir iš jų ant torto sudėliojami žiedai. Tokiu atveju labiausiai tinka rožės, nes jų žiedlapius galima valgyti. Kitas būdas – gėlės pamerkiamos į specialias kolbeles su vandeniu, šios ¡vyniojamos į foliją ir įsmeigiamos į tortą. Taip formuojamos ištisos kompozicijos, tam tinka visokios gėlės, tačiau tokiu atveju jos – tik dekoras, yra nevalgomos.

Receptuose kartais minimas želatinos lapelis ir vanilės laz­delė. Kiek šie kiekiai atitinka gramų?

Kepant namuose už­tektų žinoti, kad lapelis želatinos vidutiniškai sveria du gramus. Vanilės lazdelės – tai smulkinti vanilės ankš­čių gabaliukai, jie gali būti įvairių dydžių ir svorių. Vidutinė vanilės lazdelė sveria apie vie­ną gramą.

Ką geriau naudoti pyragams arba pyragaičiams: vanilės esenciją, lazdeles, ankštis ar vanilinį cukrų?

Vanilės produktų naudojimas priklauso nuo to, ką gaminate. Jei baltymų kremą – geriau berti vanilinio cukraus arba vanilino (būna kristalų pavidalo), nes nuo esencijos baltymai sukrenta. į kitokius kremus galima įlašinti ir vanilės esencijos. Vanilės ankštis geriau naudoti verdamiems sirupams drėkinti arba desertams dekoruoti.

Į kokius kepinius pilama alkoho­lio, pavyzdžiui, romo? Kodėl?

Alkoholio pilama į mielines spurgas, bobas – jos geriau kyla, turi gerą sko­nį. Tešlai naudoti galima ne tik romą, bet ir degtinę, brendį, konjaką.

Vieną kartą sausainiai išeina trapūs, kitą kartą – kieti. Kas tai lemia?

Miltų glitimo stiprumas, tešlos kietumas, maišymo laikas. Iš per ilgai maišytos tešlos sausainiai išeina kietesni.

Ką galima iškepti iš ryžių dribsnių?

Iš ryžių dribsnių galima ruošti desertus, jų dėti į kepinius. Štai vienas ryžių dribsnių deserto receptas.
Reikės: stiklinės ryžių dribsnių, 1,5 stiklinės pieno, 2 stiklinių grietinėlės, 100 g šokolado, 2-3 šaukštų „Dansuk-
ker“ želės cukraus „Multi“, 3-4 šaukštų cukraus pudros.
Ryžių dribsnius užpilkite verdančiu pienu ir išmaišykite.
Stiklinėje grietinėlės ištirpinkite šokoladą, suberkite želės cukrų, cukraus pudrą, išmaišykite ir atšaldykite. Paskui į kremą supilkite išplaktą likusią grietinėlę. Masę išmaišy­kite su ryžių dribsniais ir sukrėskite į desertinius indelius. Papuoškite persikais ir užpilkite likusiu kremu


Mac and cheese

kaip-virti-kukuruzusDaugiau niekada savaitės termino darbų neatlikinėsiu per porą dienų. Tada žmonės galvoja, kad neturiu ką veikti ir užkrauna jų dar daugiau. Dėl to nuplaukė mano kelionė į Apuolę ir gražus paskutinis rudens savaitgalis…

Šiandiena vyko mano taip nemėgiamas apsipirkinėjimas. Pagaliau įsigijau knygą „Rankų darbo muilas“, tad galbūt vieną dieną mano puoduose virs ne tik maistas. Taip pat parasiau Kiek virti kukurūzus. Tuo pačiu pasigirsiu ir pasibėdavosiu- nusipirkau kepimo formą. Viskas būtų gerai, bet ji netelpa į mano kepimo puodą. Ir tieeek nedaug trūksta, kad tilptų, na nors apsibliauk.

Šiaip ar taip pirkinį reikėjo išbandyti. Parduotuvėje prigriebiau vokinio sūrio ir galvojau daryti mac and cheese. Kai juos gaminau pirmą kartą, kepti jų nereikėjo. Dabar susiradusi receptą pamačiau, kad visur rašoma apie apkepą. Na, jei apkepas tai apkepas.

4-6porcijoms reikės:
~200g makaronų formos (dėkit daugiau, kai išviriau kažkaip mažoka pasirodė jų man)
150g sūrio (pirkau vokinį, bet šiam receptui gali būt bet koks, tik kad tarkuotas)
4 šaukštai miltų
4 šaukštai sviesto
1 stiklinė pieno
1 stiklinė half and half (pusė pieno- pusė grietinėlės. Grietinėlės neturėjau, tai nepilnoj stiklinėj pieno ištirpinau gerą šaukštą kaimiškos macnos grietinės)
½ šaukštelio garstyčių (miltelių)
1 šaukštelis druskos
Žiupsnelis pipirų
Žiupsnelis čiobrelių (nebūtina, nebent kaip aš jų dedate visur ir visada)

Makaronus išverdame pagal instrukcijas, nukošiame, perliejame šaltu vandeniu ir paliekame.

Keptuvėje ant žemos ugnies ištirpiname sviestą, sudedame miltus ir maišome kol mūsų masė pradeda gražiai burbuliuoti.

Sudedame prieskonius, pilame pieną, half and half ir gerai maišome. Masė turi būti vientisa, ir su laiku tirštėti. Tada sudedame sūrį ir nuolat maišom, kad lydydamasis sūris gerai pasiskirstytų.

Makaronus sudedame į kepimo indą, užpilame padažu ir šauname į orkaitę 25-30 minučių. Tuo tarpu puolame šveisti keptuvių, nes sūrio padažas labai labai LABAI greitai tirštėja.

Apkepas tikrai skanus. Kitą kartą galbūt įdėsiu trinto česnako ar čili padažo su česnakais… Pasigendu čia aštrumo.


Vištienos ir paprikų pyragas

pyragas-su-vistienaGėda prisipažint, bet vakar mane buvo užpuolusi tinginystė ir anti-įkvėpimas. Gal dėl oro, gal dėl to, jog kaikas namo grįžo net ne ryte, o gerokai po pietų, o gal paprasčiausiai ne ta diena pasitaikė. Šaldytuve it bombos tiksinčios vištienos krūtinėlės panaudojimas buvo viso labo pamarinavimas, paliekant visą darbą šiandienai. Norėjosi kažko naujo, nepabodusio, bet minčių buvo tiek pat, kiek sliekų ant asfalto.

Kiek virti vištieną“ rebusą išsprendė šaldiklyje gulintis sluoksniuotos tešlos gabalas ir paprikos balkone. Šakal makal, šurum burum, va ir mėsos pyragas susimakalavo. O iš atlikusios tešlos išėjo pintinė cinamoninių skarelių su obuoliais.

Vištienos ir paprikų apkepas

Read the rest of this entry »


Vokietijos virtuvė – kokia ji?

vokiški patiekalaiIeškodami visus mūsų lūkesčius atitinkančio restorano, kartais išnaršome visą miestą, tačiau vis tiek jaučiamės nepatenkinti. Vieni patiekalai atrodo pernelyg egzotiški, kiti – pernelyg įprasti. Jei norite išbandyti kažką naujo, siūlome apsilankyti vokiečių restorane – čia galėsite romantiškai pavakarieniauti su mylimu žmogumi arba pasimėgauti pietumis su kolegomis – sotūs dienos pietūs suteiks energijos visai dienai ir nuteiks produktyviam darbui.

Nors didelė įtaką Vokietijos virtuvei turėjo prancūzų patiekalai, vis dėlto pirmenybė čia teikiama austrų virtuvei – su ja jaučiamas glaudžiausias ryšys. Vokiečiai mėgsta riebų ir sotų maistą. Ši šalis garsėja patiekalais iš mėsos. Be to, svarbų vaidmenį atlieka ir alus. Teigiama, kad čia jo išgeriama daugiausiai visame pasaulyje. Tiesa, negalima pamiršti, kad skirtingose vietose gyvuoja skirtingi papročiai ir tradicijos, todėl kiekvienas Vokietijos regionas išsiskiria originaliais, konkrečiai tam kraštui būdingais patiekalais.

Vokiečių restoranas suteikia galimybę rinktis iš gausios valgių pasiūlos. Antrieji patiekalai gaminami iš bulvių, žuvies ir mėsos – tai yra įvairūs virtinukai, pjausniai, troškiniai, maltinukai ir t. t. Populiariausi saldieji patiekalai yra įvairių rūšių pudingai, sausainiai, tortai ir kremai. Išskirtinis restorano bruožas – gana platus pieno produktų ir patiekalų iš kiaušinių pasirinkimas. Be to, Vokietijos virtuvėje naudojama daug daržovių, pvz., bulvių, morkų, kopūstų, agurkų ir t. t. Daržovės gali būti verdamos arba troškinamos, o bulvės beveik visuomet kepamos.

Nacionaliniai patiekalai, kuriuos siūlo vokiečių restoranas, yra kiaulės kojos su troškintais raugintais kopūstais, taip pat specialiai paruošta žirnių tyrė su bulvėmis bei dešrelės su troškintais raugintais kopūstais. Ypatingai vertinama ir marinuota silkės filė. Klientų dėmesio sulaukia ir kepenėlių kukuliai, farširuota kiaulienos šoninė, obuolių ir bulvių žlėgtainis. Vienas populiariausių desertų – juodos ir baltos tešlos pyragėliai.

Vokietija vertina stiprų vyną. Kaip ir Austrijoje čia ypatingai mėgstamas natūralus vynas, gaminamas iš sušalusių uogų. Toks vynas išsiskiria itin subtiliu ir maloniu aromatu – jis kvepia medumi, svarainiais, rožėmis bei vaisiais. Šioje šalyje vertinami ir kiti alkoholiniai gėrimai, ypatingas dėmesys skiriamas degtinei, sidrui ir alui. Beje, alus čia geriamas nestiprus, paprastai jis maišomas su sultimis arba silpnais alkoholiniais gėrimais. Tiesa, vakarieniaujant vokiečiai nevengia ir stipraus grogo ir arbatos punšo.