Organizuojate renginį sodyboje? Stebėkite smulkmenas!

Tiek šiltuoju, tiek kiek vėsesniu oru – sodybos labai dažnai pasirenkamas variantas. Deja, urbanizacija palietė net ir miškingus Lietuvos kraštus, tad norint surengti šventę gamtoje privalu pasinaudoti nuomos teikiamomis galimybėmis. Kaimo turimo sodybos, sparčiai išpopuliarėjusios po Nepriklausomybės, šiuo metu švenčių metu yra vienas iš dažniausių pasirinkimų. Nesvarbu, ar pastaroji reikalinga, kad du vienas kitą mylintys žmonės sumainytų žiedus, ar vaikui būtų nuplaunama nuodėmė, galiausiai, kad būtų pažymima dar vienų metų branda. Bet kuriuo atveju – sodybos nuoma yra puikus pasirinkimas. Tiesa, Lietuvoje galima rasti gana daug skirtingų variantų, tad ieškant tobuliausio teks šiek tiek paplušėti. Svarbiausia nusistatyti kriterijus, kuriais remiantis bus pasirenkama labiausiai poreikius (kad ir pačiu įmantriausius) tenkinanti sodyba.

Kokio dydžio sodyba reikalinga? Tiksliai žinodami svečių skaičių galėsite orientuotis į konkretaus dydžio sodybą. Žinoma, dažniausiai kaimo turizmo sodybos būna pamiškėse, vienkiemio tipo erdvėse, tad lauke tikrai visiems užteks vietos. Tačiau kuomet pradedama fiksuoti, kiek žmonių miegos, matyti, kad reikia didesnės sodybos. Vienas iš kriterijų, pagal kurį turėtumėte rinktis tinkamiausią variantą – sodybos dydis ir jame esančių miegamų vietų skaičius.

Kurioje vietoje sodyba yra? Kaimo turizmo sodybos dažniausiai būna įrengiamos atokiose vietose, kad žmonės galėtų visapusiškai pailsėti nuo socializacijos ir tuo pačiu civilizacijos. Visgi, vienos yra arčiau miesto, kitos – toliau. Atsižvelgiant į šį aspektą rekomenduojame pasirinkti konkrečiai jums tinkamiausią variantą? Galbūt vestuvės bus švenčiamos tris dienas, todėl aktualu, kad greta būtų miestas, kuriame būtų galima nusipirkti maisto ar kitų priemonių?

Pramogos greta sodybos. Nusprendusiems atostogauti su vaikais – aktualu tampa tai, ką jie veiks tas kelias poilsines dienas. Atkreipkite dėmesį į tokio tipo papildomas pramogas, kaip:

  • Ar yra žaidimų aikštelė vaikams?
  • Jei yra tvenkinys, ar suteikiamos žvejybos galimybės?
  • Galbūt greta yra miškas, kuriame galima uogauti?
  • Ar yra pirtis bei panašaus tipo veikla dažniausiai skirta suaugusiems?

Kadangi Lietuvoje kaimo turizmas išplėtotas – tikrai pavyks rasti tokį variantą, kuris labiausiai patenkintų Jūsų poreikius. Svarbiausia turėti kriterijus, kuriais remianti ieškosite geriausio varianto.

Sodybos privilegijos. Jei planuojate oficialią šventę, labai svarbu susižinoti, kokio pobūdžio ir dydžio salė yra siūloma. Vėlgi, aktualu, kiek žmonių dalyvaus. Tuo pačiu, ar galima užsisakyti maistą pas sodybos šeimininkus. Kai kurios kaimo turizmo sodybos teikia tokias privilegijas, kurios yra vertinamos ir tikrai pasirenkamos. Galiausiai, gal norite, kad maistas jums būtų atneštas iki lovos? O kodėl gi ne?..

Gyvūnai ir kūdikiai. Turintiems naminius gyvūnėlius arba kūdikėlius aktualu ir tai, ar yra visos tinkamos galimybės jais pasirūpinti. Pavyzdžiui, vaikui reikia specialios lovelės, kurią būtų galima uždengti nuo mašalų ir kilnoti vis į kitą sodybos vietą. Tuo pačiu gyvūnai nenori būti pririšti, tačiau norima užtikrinti, kad jie nepabėgs. Rekomenduojame pasidomėti, nes iš pirmo žvilgsnio šios smulkmenos vėliau jums gali labai sugadinti šventę. Galiausiai, galbūt sodyboje galima pasinaudoti auklės paslaugomis, kuri prižiūrės vaiką, kol suaugusieji minės konkrečią šventę?

Kuo anksčiau sodybos pradėsite ieškoti, tuo labiausiai individualius poreikius tenkinantį variantą rasti pavyks. Jei šventės realizacija organizuojama vasaros metu, tada kai už lango sninga siūlome pradėti ieškoti tinkamiausio varianto. Jei kyla kokie nors klausimai – būtinai skambinkite nurodytais numeriais ir susitarkite dėl visų smulkmenų, išsiaiškinkite jas. Tik detalizavimas padės patenkini visus savo poreikius. Nesvarbu, ar šiuo metu už lango sninga, ar kaitriai šviečia saulė – sodybos nuoma gali būti puikiausias pasirinkimas. Tiek norint atšvęsti, tiek maloniai ir ramiai praleisti savaitgalį.


Patarimai keliaujant į Jordaniją

jordanija-

Nors Artimieji Rytai yra vienas nestabiliausių pasaulio regionų, iš kurio nuolat atsklinda žinios apie įvairiose šalyse kylančius neramumus, Jordanija yra maloni išimtis. Tai saugi ir stabili šalis, kurios vadovai pasižymi politine išmintimi ir gebėjimais laviruoti tarp nesutariančių kaimynų. Nusikalstamumo Jordanijoje beveik nėra. Tvarką palaiko tiek gatvėse patruliuojantys policininkai, tiek ir pačių gyventojų tradicijos, nuostatos bei auklėjimas.

Lankantis Jordanijoje, keliautojams patariama su savimi nešiotis pasą, nes galimi dokumentų patikrinimai. Judėjimo apribojimų šalies teritorijoje nėra. Vis dėlto dėl galimų neramumų, susijusių su bendra saugumo padėtimi regione, Lietuvos Užsienio reikalų ministerija rekomenduoja, prieš vykstant į Jordaniją ar esant šalyje atidžiai stebėti informaciją apie politinę padėtį, vengti masinio susibūrimo vietų, ypač politinių demonstracijų, susilaikyti nuo kelionių į regionus, esančius pasienyje su Sirija ir Iraku, ypač atsargiai elgtis pasienio su Izraeliu teritorijoje.

Oficialios nedarbo dienos Jordanijoje yra penktadienis ir šeštadienis, kai kurios įstaigos nedirba ir sekmadieniais. Muziejai dažniausiai būna uždaryti antradieniais. Taip pat nedarbo dienomis yra religinės šventės, kurių datos nustatomos pagal Mėnulio kalendorių. Atsižvelkite į musulmonų šventes, planuodami keliones į Jordaniją.
Svarbiausių švenčių dienomis dauguma vietinių gyventojų taip pat vyksta į Akabą ar prie Negyvosios jūros, taigi viešbučiuose nebelieka laisvų vietų, o keliuose susidaro automobilių kamščiai. Muziejai ir kitos turistinės įdomybės būna „apgulti“ per moksleivių atostogas.
Jordanija – Islamo šalis, todėl daugelis vietinių tradicijų susiję su religija, nors čia nebūna tokių kraštutinumų kaip kaimyninėse šalyse. Jordanijos gyventojai labai svetingi ir geranoriški, tačiau kai kuriuos keliautojus erzina jordaniečių atsipalaidavimas ir užmaršumas. Tuo tarpu jordaniečiai kasdien susiduria su šalyje įprastas elgesio taisykles laužančiais turistais. Vieni taip elgiasi iš nežinojimo, kiti – dėl savo neišsiauklėjimo ar arogancijos. Nieko blogo netaktiškiems turistams nenutinka, į netinkamą poelgį jordaniečiai dažniausiai atsako atlaidžia šypsena. Tačiau kad neįžeistumėte svetingų šeimininkų, verta prisiminti kelias paprastas taisykles.

Susitikus paprastai paspaudžiamos rankos – jei esate vyras, supažindinamas su kitu vyriškiu, ištieskite jam ranką nedvejodami. Taip pat ir moteris su kita moterimi pasisveikina rankos paspaudimu, o neretai ir keliais bučiniais į skruostą. Vyras, susitikęs arabę moterį, turi palaukti, ar ji jam išties ranką paspaudimui. Dauguma jordaniečių moterų vengia prisiliesti prie mažai pažįstamo vyriškio. Taip pat ir vakarietė moteris turėtų palaukti kaip arabas vyras apsispręs, ar bus sveikinamasi rankos paspaudimu. Kai kurie vyrai, ypač vyresni, vengia moterų prisilietimų, todėl gali būti, kad vietoj rankos jie atkiš alkūnę, kurią moteris turėtų spustelti taip, lyg tai būtų ranka.

Susitikus, visada paklausiama kaip sekasi. Net ir su mažai pažįstamais žmonėmis kalbama daug, nuoširdžiai, apie viską, teiraujamasi ir tokių dalykų, kurių europietis klausti nedrįstų (pvz „kiek jūs uždirbate?“). Bet klausimai apie asmeninį gyvenimą, ir ypač apie žmoną, laikomi nepadoriais. Beje Jordanijoje kaip ir kitose arabų šalyse vyrauja kitokia asmeninės erdvės samprata, čia ji tiesiog neegzistuoja. Bet kuris susimąstęs ar vienumoje panoręs pabūti turistas paprastai nepaliekamas vienas, visokiais būdais bandoma jį įtraukti į bendravimą.

Vietiniai gyventojai kalbėdamiesi mėgsta rankų judesiais „padėti“ išreikšti mintį, tačiau gestų kalba pakankamai sudėtinga, perprasti jos subtilumus reikia laiko. Keliautojams patariama tiesiog stengtis mažiau gestikuliuoti – kai kurie mūsų akimis žiūrint nekalti gestai Jordanijoje gali būti suprasti kaip įžeidžiantys. Ką nors rodyti, paduoti ir ypač valgyti galima tik dešine ranka, nes kairė laikoma „nešvaria“.

Kelionės metu renkitės kukliai, ypač tai svarbu moterims. Trumpi sijonai, atviras kaklas ir pečiai, aptempti marškinėliai ar net trumpos rūbų rankovės Jordanijos gyventojams atrodys nepadoriai. Moteris, dėvinti šortus ar tampres bus įvertinta kaip atvirai seksualiai provokuojanti. Plaukai taip pat labai traukia dėmesį. Nešioti skareles Jordanijoje nėra būtina, tačiau demonstruoti nesurištus, laisvai žemiau pečių krintančius plaukus šioje šalyje nėra priimtina ir trikdo vietinius. Beje, Jordanijoje išskirtinių žvilgsnių ir dėmesio sulaukia šviesiaplaukės, tačiau tai tik smalsumas. Tuo tarpu moteris, pasirodžiusi viešumoje drėgnais plaukais bus suprasta kaip duodanti labai provokuojančias užuominas.

Taip pat ir vyrai išėję į gatvę su šortais sulaukia smerkiančių žvilgsnių ir pajuokų. Į kelius dengiančius bridžus dar žiūrima atlaidžiai, tačiau trumpesni šortai jordaniečiams atrodo lyg apatiniai, su kuriais netinka rodytis viešumoje. Ir marškinėliai, nedengiantys pečių ir rankų, vertinami kaip apatiniai. Greičiausiai žmonės nieko nesakys, bent jau nieko nesakys jums, tačiau vargu ar norėtumėte žinoti, kaip jus apkalbės tarpusavyje. Vyrams tinkamiausia apranga – susagstomi marškiniai, sukišti į ilgas kelnes. Beje, Jordanijoje vyras jokiomis aplinkybėmis nepasirodys nuoga krūtine.

Jei Jordanijoje lankotės su kitos lyties kelionės draugu, geriau net nesistenkite vietiniams paaiškinti savo tarpusavio santykių. Posakis „mes tik draugai“ šioje šalyje bus visiškai nesuprastas. Tikri ar netikri sutuoktinių žiedai ant pirštų – paprasčiausias būdas išvengti nesusipratimų ir europiečiui neįsivaizduojamų įtarinėjimų. Net ir sutuoktinių poros viešumoje neturėtų demonstruoti meilumo vienas kitam, vengti bučinių ir apsikabinimų, jei nenori įžeisti jordaniečių ar net būti nubausti.

Atkreipkite dėmesį, į kai kurias mečetes yra draudžiama įžengti nemusulmonams.

Prieš ką nors fotografuojant, būtina atsiklausti leidimo. Vieni žmonės mielai sutinka pozuoti, kiti griežtai atsisako. Išvengsite nemalonumų, jei nefotografuosite transporto infrastruktūros, strateginių ar karinių objektų.

Ramadano metu musulmonai susilaiko nuo gyvenimo malonumų, ir šie suvaržymai galioja nuo saulės patekėjimo iki laidos. Užsieniečiams šiuo laikotarpiu patartina elgtis santūriau.

Apdairumas, protingas pasitikėjimas vietinių žmonių svetingumu, pagarba tradicijoms tos šalies, kurios svečiais esate – ir iš Jordanijos parsivešite tik gražiausius ir maloniausius kelionės įspūdžius.


Peru: keistenybių ir griuvėsių kraštas

Valdas į Peru šiaurėje esantį Piuros miestą atsibeldė diena vėliau už Žydrę, labai nelaimingas dėl prarastų 50 litų. Maždaug tiek nuostolių teko patirti vidurnaktį pasienyje keičiant JAV dolerius į soles, kai apsukraus keitėjo kalkuliatorius parodė neteisingą sumą.

Pasirodo, šitie fokusininkai sugadina skaičiuotuvus taip, kad netgi įvedant teisingus skaičius rezultatas būna apčiuopiamai mažesnis. Ir dar turbūt akyse pamato, kad prieš juos stovi apsimiegojęs žurnalistas su humanitariniu išsilavinimu. Informatiko su tokia paprasta artitmetika, kai vienas JAV doleris yra vertas trijų solių, neišdurtum. Valdą išdurti galima. Čia pat per kelis kvartalus pravežęs motorikša užsiplėšia penkių solių kainą. Už tiek su normaliu taksi per visą miestą pervažiuotum. Nesusitarta buvo iš anksto ir štai… Velnias, atsibusk!

Po tokios “puikios” pradžios pradeda vystytis atšiaurūs jausmai šitam kraštui ir jo žmonėms, bet čia tik pirmasis kultūrinis šokas. Nesinori daryti išvadų po pirmųjų viešnagės valandų. Gerai, kad netrukus laukia susitikimas su Žydre. Po kelių minučių jau labinamės nedideliame viešbučio kambarėlyje, kurį dieną prieš pasirinko apsimiegojusi Žydrė (taigi, kambarys primena močiutės palėpę) ir kartu einame ieškoti kito, normalesnio.

Pirmos geros naujienos – viešbučiai Peru tikrai pigūs. Tą buvome pajutę jau pirmąkart atvykę į Peru prieš kelis mėnesius. Dabar vėl maloniai stebimės už normalų kambarį su vonios kambariu, televizoriumi (jo beveik nežiūrim, bet vis tiek malonu) ir dviem gelsvais rankšluostukais mokėdami dešimt JAV dolerių (už abu). Net Ekvadore tokią kainą retai gaudavom. Toks pigus laisvalaikio praleidimas man tikrai patinka. Tiesa, gera kaina mūsų nesulaiko Piuroje ilgiau nei vienai nakvynei. Jau esame čia buvę ir nieko gero nepamatėm. Nepuoselėjam didelių vilčių ir dabar.

Nuotaiką kiek pataiso apsilankymas “visai nieko” rūbų parduotuvėje, kur Žydrei pagaliau pavyksta nusipirkti naujas kelnes (ieškojo jau keli mėnesiai), o ir Valdas šiek tiek atnaujina garderobą. Tačiau tašką Piuros istorijoje padeda riebus kažkokios skylės greta mūsų viešbučio padavėjas Pepė. Puola su mumis bendrauti, tačiau nutraukia kiekvieną sakinį ir pabaigia jį pats. Dar vienu klausimu. Taip gal dešimt minučių esam gniuždomi, kol pabaigiam gėrimus ir nusprendžiam atsisveikinti. Pepė tuo metu kemša vištiena ir atsainiai atkiša riebaluotą kumštį – suprask, ranka nešvari, tai paspausti negaliu. Ir net visai nepagalvoja apie savo sveikata. Trinktelim kumštis į kumštį ir bėgam plautis rankų.

Peru keistenybės
Apie tai vėliau tikriausiai dar ne kartą rašysim, bet nėra kitos išeities. Peru yra pakankamai civilizuotas, bet vis tiek labai keistas kraštas. Sunku pasakyti, kodėl taip yra, tačiau visokie keistumai tiesiog kiša galvas iš už kiekvieno kampo jau nuo pirmos dienos.


Peru: nuo indėnų nepabėgsi

Kalėdas sutikome Cusco, Naujus metus atšventėme Arequipoje, o tarpušvenčiu pakilome keturis kilometrus virš jūros lygio, norėdami apžiūrėti legendinį blynai su baravykais Titikaką. Visą laiką mus lydėjo Peru indėnai: spalvingi, kramtantys koką, pardavinėjantys visiems velniams skirtas žoleles ir gyvenantys savo sunkų, tačiau mums labai įdomų gyvenimą.

Pirmiausiai grįžtame į Cusco, atsigauname po Machu Picchu vaizdų, nusiprausiame lietuje ir pradedame dėliotis tolimesnius darbelius. Žydrės tikslas – savaitę lankyti ispanų nemokami kursai ir persilaužti į naują lygį (take ir to the next level). Valdas nusprendžia, jog ateinančią savaitę daug miegos, rašys, taupys ir ilsėsis. Kiekvienam savi reikalai… Grįžę iš Aquas Calientes susirandame naują pigesnį (bet, kaip pasirodė, daug geresnį) viešbutį ir sustojame vienoje vietoje. Tai kažkas naujo mūsų kelionėje.

Liko kelios dienos iki Kalėdų, todėl neturime tikslo skubėti toliau. Cusco yra puiki vieta sustoti ir sutikti kokias europiečiams svarbias šventes prieš judant toliau. Sakysit, kodėl tik europiečiams, juk peruiečiai irgi krikščionys? Atsakysim: inkų „pacha mama“ („žemė motina“) čia daug svarbesnė už Mergelę Mariją, o pagoniškos šventės daug rimtesnės už kokias Kalėdas ar Velykas. Tai mes puikiai pajutome per kelias Cusco praleistas dienas. Todėl ir valgome labai atsargiai, žiūrėdami ką.

Kalėdinis indėnų turgus
Smagiausias dalykas, viešint Cusco – ilgai miegoti, o išsimiegojus apsivilkti šiltesnį megztuką ir klaidžioti siauromis miesto gatvėmis. Jei pasiklysti, aukštis ir saulė diktuoja kryptį. Šitaip gali iki begalybės vaikščioti inkų kvartalais, atrasti vis naujas vieteles, kuriose vietinės moterys gano lamas ir bando iš turistų už nuotraukas uždirbti kelias soles.

Kartais lamos tiesiog įsispiria ir nusišlapina ant šaligatvio. Kartais nusituština, todėl vaikštant Cusco gatvelėmis svarbu ne tik atsimušinėti nuo vietinių indėnų pasiūlymų nusifotografuoti su meilia vietine mergaite, laikančia mažą avytę ar lamą rankose. Gyvendamas Cusco centre, greitai įpranti atsispirti nuo penkių pagrindinių pasiūlymų: išsikeisti valiutą, nusipirkti masažą, pietus prabangiame restorane, neblogą turą į vietas, kuriose jau buvai, arba žolės. Labiausiai vilioja masažų siūlytojos, jaunos ir išvaizdžios merginos, visais savo judesiais žadėdamos šį tą daugiau nei tradicinis nugaros pagrumdymas. Kita vertus, sunkiausia atsispirti kelių smulkių pinigėlių už nuotrauką prašančioms indėnėms – juk tokios spalvingos ir mielos…


Knygos gamtoje – už ar prieš?

Knygų skaitymas vis dar gana populiari pramoga, tačiau knygos skaitymas namuose vasaros metu – keistas sprendimas, ypač jei lauke tikrai gražus oras, šviečia saulė. Taigi, pats laikas imtis knygos ir keliauti į gamtą.

Kadangi gamtoje vien tik skaityti gali būti nuobodu, puikia išeitimi gali būti ir baidarių nuoma. Vilniaus gyventojams vertėtų pasidomėti, kokias galimybes siūlo baidarių nuoma Vilniuje, į kurią įeina pasiplaukiojimai Nerimi, Vilnia ar Vokės upe, tekančia pietiniu sostinės kraštu, bei kokios galimybės rasti ramią vietą, kurioje būtų malonu su bendrakeleiviu užkąsti bei pusvalandžiui įnikti į knygą.

Jeigu nenorite plaukti Vilniuje, labiau domitės galimybe pakeliauti upėmis porą dienų, kodėl gi neužmetus akies į tai, ką siūlo Aukštaitija. Čia populiari baidarių nuoma Žeimena, tačiau jei labiau norite ramybės, kuri tikrai vertinama skaitant knygą – Jums labiau tiks plaukimas Lakaja, kuri teka visai šalia Žeimenos. Tiesa, tai yra jos intakas.

Be abejo nėra jokios būtinybės nuomotis baidares norint pabūti gamtoje su knyga. Tam puikiai gali tikti ir balkone ar rūsyje stovintis dviratis. Griebkite knygą ar elektroninę knygų skaityklę, įsimeskite keletą sumuštinių į kuprinę, butelį mineralinio vandens ir minkite pedalus į artimiausią parkelį ar pievelę paupy. Na, o jei neminate dviračio pedalų, kuo puikiausiai pasiekti tokią vietą galima ir pėsčiomis, viešuoju transportu ar nuosavu automobiliu.

Nors knygos skaitymas ir yra labiau vienam žmogui skirtas užsiėmimas, visai smagu vykti paskaityti su artimais draugais, turinčiais tokį patį pomėgį. Net ir nebendraudami, o tik būdami netoliese jausite kompaniją, maloniai leisite laiką, o padarę pertrauką galėsite aptarti savo skaitomas knygas.


Gegužė – pats laikas susiplanuoti savo vasaros atostogas

20130425_164906Šylantys, nors ir pavasariški, orai verčia pamąstyti apie buvimą gamtoje, didesnį laisvų dienų kiekį, todėl pats laikas imtis savo atostogų ir ilgųjų bei įprastų savaitgalių planavimo, kadangi vėliau tam greičiausiai nebeliks pakankamai laiko.

Visų pirma, reikia nuspręsti, kokio tipo laisvalaikį pasirinksite. Jei tiesiog norėsite atsipūsti ir nieko neveikti, Jums greičiausiai idealiausios atostogos bus šiltuose, geru klimatu pasigirti galinčiuose kraštuose, kur yra paplūdimys, jūra ir daug saulės, masažo salonai, SPA ir kitos panašaus pobūdžio pramogos. Iš tiesų, toks poilsis iš tiesų gali būti naudingas tiek tiems, kurie dirba protinį darbą, tiek ir tiems, kurie darbo metu turi daug judėti.

Aktyvaus laisvalaikio gerbėjams siūlomos kitokios pramogos. Pavyzdžiui, baidarių nuoma. Išsinuomojus baidares galima leistis į vienos, dviejų dienų ar net savaitę trunkančius žygius gražiausiomis Lietuvos upėmis, vingiuojančiomis po įvairius šalies rajonus ir apskritis. Sau tinkamas upes, jomis ir ežerais besidriekiančius maršrutus gali rasti kiekvienas norintis išmėginti šią pramogą, puikų laisvalaikio praleidimo būdą.

Be viso to, baidarių nuoma ne tik padės atsipalaiduoti, bet ir leis įdegti, pasportuoti, kadangi irklais mosikuoti nėra taip paprasta, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio – čia reikia įdėti šiek tiek energijos ir pastangų. Tačiau nuotykiai, emocijų banga nepalieka abejingų ir priverčia sugrįžta prie baidarių nuomos dar ir dar.

Įprastai baidarių nuoma domina jaunimą, tačiau ir vyresni žmonės jaučiasi puikiai irkluodami baidares gamtoje. Tereikia sugebėti išsirinkti sau tinkamą upę, kurios sudėtingumas atitiktų Jūsų ir kartu su jumis plaukiančių žmonių jėgas.

Sudomino baidarių nuoma – pradėkite planuoti ją jau dabar, o jei domitės kitomis turizmo rūšimis – ieškokite žygių, į kuriuos galėtumėte leisti automobiliu, dviračiu ar pėsčiomis, o galbūt Jums reikėtų kreiptis į kelionių agentūrą ir jau dabar užsisakyti pažintinę ekskursiją po kurio nors Europos miesto senamiestį, pasidomėti kruizais Baltijos ar kitomis jūromis. Bet kuriuo atveju, pasirinkimo laisvė – ypač plati, tačiau jau dabar, gegužės mėnesį, pats laikas imtis atostogų ir kitų laisvadienių planavimo darbų, taip būsite tikri, kad spėsite viskam pasirengti tinkamai, nesvarbu, tai baidarių nuoma ar kelionė į svečią šalį.