Finansų krizės pasekmės

Turbūt vienintelis dalykas, dėl ko profesionalai sutarė (na, ir kas jau yra beveik faktas / https://lv-bank.eu) – tai jau netik finansų krizė, tai jau liečia ir tikrąją ekonomiką. Tačiau prognozės, kada blogiausia bus praeityje išsiskyrė – vieni sakė, kad jau 2009 pabaigoje galima laukti pagerėjimo , kiti sakė – gal dar anksčiau, vos tik investuotojai atgaus pasitikėjimą vieni kitais, ir vėl plūstels į rinkas, treti, kaip pvz Boston Consulting Group CEO, sakė – čia prireiks ne 2, o minimum 5 metų, kol viskas sugrįš į savo vietas.

Pačiame bankų sektoriuje artimiausiu metu dar nieko gero nežadama. Pirma, tai ne visi nuostoliai jau nurašyti, nes dar dabar nėra aišku, kiek verti kai kurie instrumentai. Tad 700 JAV milijardų, skirtų gelbėti rinkas gali būti ir ne pabaiga. Kaip pastarųjų dienų naujienos parodė, dar ne visi bankai surankiojo visus galus – penktadienį pagalbos paprašė Bank of America, kuris iki tol buvo tas bankas, kuris galėjo sau leisti gelbėti kitus, nuostolius gerokai padidino Deutsche Bank. Dėl šitų priežasčių tarpbankinė pinigų rinka gali dar ir neatsigauti – kol neaišku, kokią tikimybę bankrutuoti bankas, kuriam tu skolini, tol tu esi labai nelinkęs skolinti. Tad paskolos čia tikrai negausi. Be to, dauguma bankų stengiasi didintis savo kapitalo rezervus, kurie per paskutinius metus buvo sumažėję iki 4-5% (equity/assets), o dabar ir 13% neatrodo labai daug. Kadangi dabar išleisti naujų akcijų beveik neįmanoma, bankams belieka pardavinėti savo turtą, taip sukuriant dar didesnę pasiūlą rinkose, dėl ko jos krenta dar žemyn. Gam keistos investicijos gaunasi. Šis kapitalo auginimo procesas, pasak daugumos, dar turėtų užsitęsti. Taip pat artimiausiu metu nematysim bankų spekuliacijų savu kapitalu (prop. trading), didesnę konsolidaciją rinkoje, grįžimą prie tradicinių veiklos modelių, ir, galbūt, vadinamųjų „bad banks” atsiradimą – https://lv-bank.eu/paskolos-ir-ju-tipai/

Didesnis bankų reguliavimas irgi turbūt laukia priešakyje. Dauguma pasiūlymų buvo maždaug tokie: skatinti kotracikliškus kapitalo rezervus (t.y. aukštą gerais laikais, ir žemą – blogais laikais), tarptautinį reguliavimą; keisti atlyginimų struktūras, kad šios daugiau dėmesio kreiptų į ilgalaikius rezultatus (t.y. panaikinti option’ų schemas, išmokamoms akcijoms taikyti ilgesnį užšaldymo periodą, naudoti tik kartu ir riziką įvertinančius rodiklius veiklai įvertinti, neapriboti downside’o). Daug kas kalbėjo apie naujus modelius, kurie geriau įvertintų mažai tikėtinų įvykių (vadinamųjų “Black Swans”) riziką, ir bankas žinotų ne tik tai, kas gali įvykti su jo turtu 95% laiko, bet ir tai, kas būna tuose likusiuose 5%, kurie įvertintų likvidumo riziką. Tiesa, Harrison Hong pastebėjimas irgi buvo labai įdomus – pasak jo, naujų reguliavimo taisyklių gal ne tiek ir reikia. Daug svarbiau, kad jau esamų būtų laikomąsi. Bet paklausius Vokietijos finansinių institucijų reguliuotojo, panašu, kad greičiau jau bus „daugiau, vadinasi, geriau”.

KPMG atliko bankų apklausą, kurioje klausė, kas, pačių bankų nuomone, buvo krizės priežastys, ir kas turėtų ateityje keistis. Populiariausi atsakymai – rizikos valdymo kultūros ir priežiūros trūkumas, neteisingi (arba pagrįsti neteisingom prielaidom) modeliai, visi su rizika susiję dalykai buvo tarp svarbiausių priežasčių, ir jie jau dabar įgauna daug daugiau svarbos, ir būtent šia kryptimi patys bankai ir draudimas dirbs ateityje, kad tokios situacijos nepasikartotų. Tiesa, pati svarbiausia priežastis, pasak bankų, buvo atlyginimai ir sąlygos, kurios leido neatsakingai elgtis. Tačiau jų sąraše dalykų, kurie bus keičiami nėra. Bent jau ne iš bankų pusės.

Galiausiai, keli kalbėtojai pastebėjo, kad valstybių į rinkas pilami pinigai turės neigiamų efektų. Pirma, tai dalinai nacionalizuotiems bankams bus labai sunku išpirkti akcijas iš valstybės – tiesiog artimiausiu metu tam nenusimato geros sąlygos. Tad valstybė greitai savo pinigų neatgaus. Antra, tokia pinių masė nori nenori sukels infliaciją. Nors dabar bijoma defliacijos, ateityje infliacija gali siekti ir 7-8%. Tiesa, taip manė tikrai ne visi. O net jei taip ir nutiktų – bent jau mes tai pripratę.


Ar greitieji kreditai tikrai geriausias pasirinkimas?

Dažniausiai kuomet staiga prireikia pinigų skubiai ieškodami iš kur galime gauti reikiamą kiekį – elgiamės gana neracionaliai. Problema tame, kad skubus poreikis paskatina priimti prastus sprendimus. Būtent todėl nuoširdžiai jums rekomenduojame susigalvoti alternatyvas, kurios gali padėti išspręsti finansines problemas dar prieš tai, kai susidursite su problemomis.

Greitieji kreditai dažnai pristatomi kaip pats patraukliausias būdas palepinti savo kiaulę taupyklę. Kol vieni akcentuoja, jog tai puikus pasirinkimas, kiti mano – geriau jau vengti, jei tik yra tokios galimybės. Paprasčiausiai palygindami su kitais variantais, kurie gali padėti išspręsti finansines problemas mes jums padėsime suvokti, kaip greitieji kreditai gyvena kitų pasirinkimų tėkmėje.

Bankai. Siekiant gauti reikiamą pinigų sumą iš bankų jūs privalote turėti reguliarias pajamas, kurios šiuo atveju įvardijamos kaip darbas. Tuo pačiu bankai reikalauja ir užstato bei laiduotojo, kurie galėtų patvirtinti, kad pinigus tikrai grąžinsite. Greitieji kreditai paskolas suteikia nepalyginamai paprasčiau. Dažniausiai tenka ilgai ir nuobodžiai varstyti bankų duris, kol reikiama pinigų suma pasiekia jūsų bako sąskaitą.

Šeima ir giminaičiai. Nekalbame jau apie tai, kad toli gražu ne visi jums gali paskolinti. Tačiau net ir tokiu atveju, jei paskola yra suteikiama, dažnai susiduriama su įvairiausiais psichologiniais sprendimai, kurie vėliau trukdo išlaikyti gražius santykius. Sakoma, kad norint susipykti su draugu reikia iš jo pasiskolinti. Geriau jau nerizikuoti.

Nepažįstami asmenys. Kai kurie žmonės skelbiasi internete, kad teikia paskolas kur kas mažesnėmis palūkanomis nei kitos institucijos. Šiuo atveju visa veikla vykdoma nelegaliai, tad geriau jei neįklimpti į tokio pobūdžio aferas, nes jei pinigų negalėsite grąžinti gali kilti labai daug problemų, kurių neišspręs jokie teisiniai reikalavimai.

Greitas lizingas. Dažnai pasirenkamas, tačiau jų teikiamos sumos būna didelės, o ir reikia palikti dažniausiai kokį nors nekilnojamąjį turtą.

Matyti, jog akivaizdūs veiksniai lemia rinktis būtent greitojo kredito siūlomas paslaugas. Tai patogiausias būdas išspręsti susidariusias finansines problemas. Jei jums kyla kokie nors klausimai – būtinai skambinkite konkrečios firmos paslaugos tiekėjams ir domėkitės.


Buhalterinių paslaugų nauda

Buhalterinė apskaita – tai įvairių pinigais išreikštų operacijų ir įvykių registravimas, jų grupavimas ir apibendrinimas, siekiant gauti informaciją, skirtą ekonominiams sprendimams priimti arba finansinei atskaitomybei sudaryti. Šiandieninėje modernioje visuomenėje jokia pelno siekianti įmonė nesugebės gyvuoti be tinkamai tvarkomos verslo apskaitos.

buhalterinė apskaitaNaujai susikūrusios ar besiplečiančios bendrovės savininkui, akcininkui ar investuotojui tinkamai atliekamos buhalterinės apskaitos paslaugos padės stebėti įmonės veiklą ir informuos, ar turtas bendrovėje yra naudojamas efektyviai, nurodys pelno dydį ir apibrėš konkrečiam asmeniui priklausančią pelno dalį, t. y. padės suprasti, kokia yra konkretaus verslo vertė.

Tinkamai tvarkoma buhalterinė apskaita įmonės vadovui bei jos darbuotojams padės įvertinti rezultatą, t. y. nustatyti, ar numatytas tikslas buvo įgyvendintas, laiku atsiskaityti su tiekėjais, efektyviai spręsti skolų problemas ir išvengti nuostolių. Turėdamas buhalterių sugeneruotas finansines ataskaitas, vadovas galės priimti sprendimus dėl efektyvaus įmonės turto (pvz., finansinių išteklių, atsargų ir pan.) panaudojimo, įvertinti darbuotojų veiklos rezultatus, jų darbo našumą ir planuoti įmonės pinigų srautus. Be to, tinkamai vykdoma buhalterinė apskaita įmonės vadovui leis priimti sprendimus dėl įmonės veiklos krypčių ir investicijų.

Buhalterinės apskaitos paslaugos naudingos ne tik konkrečiai įmonei, bet ir bankams, tiekėjams bei valstybei. Finansinės ataskaitos, paremtos apskaitos duomenimis, leidžia bankui bei kreditoriams žinoti, kaip vystomas bendrovės verslas – įvertinęs finansines ataskaitas bankas nuspręs, ar paskolos prašanti įmonė sugebės laiku grąžinti paskolą ir mokėti numatytą palūkanų procentą. Atsižvelgę į finansines ataskaitas tiekėjai sprendžia, ar jiems verta bendradarbiauti su konkrečia įmone, ar ši sugebės laiku mokėti už tiekiamą produkciją bei paslaugas. Be to, tinkamai tvarkoma buhalterinė apskaita leidžia tiksliai apskaičiuoti mokesčius ir išvengti nemalonių pokalbių su mokesčių inspekcija. Galiausiai, laiku pateiktos ir teisingai užpildytos deklaracijos įmonės vadovams padės sutaupyti laiko ir išvengti papildomų mokesčių ateityje.

Šiandien buhalterinės apskaitos paslaugas teikiančios įmonės gali apimti visus jūsų verslo apskaitos poreikius. Kvalifikuoti specialistai atliks visus būtinus finansinius skaičiavimus ir suteiks kitas buhalterinės paslaugas, nesvarbu, kokioje verslo šakoje specializuotumėtės. Be to, dirbdami su ilgametę darbo patirtį turinčiais specialistais, galėsite greičiau priimti įmonei naudingus finansinius sprendimus, greitai ir efektyviai spręsti netikėtas finansines problemas.