Ką lietuviai veikia užsienyje

Šiais laikais emigracija yra opi tema Lietuvoje. Daug lietuvių emigruoja į vakarų Europos šalis ar už Atlanto. Europoje iškeliaujama į Didžiąją Britaniją, Airiją, Ispaniją, Norvegiją, Švediją. Dauguma ieško tiesiog geresnio atlyginimo ir aukštesnio pragyvenimo lygio. Ir randa. Bent jau dauguma. Tik įdomu ar ta jų rasta laimė trunka ilgai. Juk pradeda kankinti ir namų ilgesys, ir lietuviškos gamtos ir likusiųjų draugų, artimųjų ilgesys. Tad nori nenori kartais tenka grįžti į gimtąją šalį, susitikti su seniai matytais draugais ir deja, vėl išvykti. Ko gero, ne apie tokį gyvenimą svajojo lietuviai dar būdami mažais vaikais. Na bet tebūnie. Juk kas jaučiasi nelaimingas užsienyje, grįžta ir puikiai įsitaiso ir Lietuvoje.

Į Angliją keliaujama rinkti braškių, dirbti įvairiuose pramonės, maisto ar pakavimo fabrikuose. Žmonės čia uždirba gana gerai, tik nereiktų pamiršti, jog Didžiojoje Britanijoje ir taip viskas brangu, lyginant su lietuviškomis kainomis. Ir visgi, užsidirbus ir išleidus, tiek kiek reikia būstui, maistui, drabužiams, lieka ir pinigų, kuriuos galima taupyti ir siųsti Lietuvoje likusiai šeimai. Lietuviai Anglijoje renkasi į bendruomenes, kartu švenčia lietuviškas šventes, rengia koncertus, renginius. Juk visada smagu sutikti savo tautietį, žinoma, jei jis yra padorus žmogus, juk tiek istorijų sklinda apie nusikaltusius lietuvius Anglijoje. Tikėkimės, jų vis mažės.

Labai dažna emigrantų traukos vieta yra Norvegija. Čia aukšti atlyginimai, aukštas pragyvenimo lygis, o nedarbingumas minimalus. O ir nuskristi į Norvegiją šiais laikais yra nė dviejų valandų neužtrunkanti kelionė. Be to, dažnai pigesnė už daug autobusų bilietų Lietuvoje. Norvegijoje keliaujama į Oslą, Stavangerį, Bergeną, Trondheimą, Alesiundą, Tromsą ir kitus didesnius miestus. Dažniausiai dirbama žuvies fabrikuose (juk Norvegija garsėja žuvies ūkiais ir pramone), statybų sektoriuose, kituose fabrikuose ir gamyklose. Lietuviai Norvegijoje uždirba gerai, gali ir pataupyti, ir vaikams atidėti ir pakeliauti po šią nuostabaus grožio šalį – juk Norvegija vadinama viena gražiausių šalių Europoje. Būtent dėl savo fiordų ir kalnų.

Atkeliavus į užsienio šalį, reikia pirmiausia priprasti prie ten esančios tvarkos. Juk ji visuomet skiriasi nuo bet kurios kitos šalies. Tai gali būti ir smulkūs dalykai, pavyzdžiui, žinoti, jog Osle tramvajaus durys niekada neatsidarys, jei nepaspausi mygtuko. Arba, kad skardinės ir plastikiniai buteliai yra superkami specialiais automatais ir, lyginant su lietuviškomis supirkimo kainomis, už juos nemažai moka. Atvykus į šiaurės Europos šalis verta žinoti, jog čia viskas ir visada rūšiuojama ir reikia prie to priprasti.


Darbas ir gyvenimas Norvegijoje

Draugui, kaimynui, giminaičiui ar šiaip kokiam pažįstamam Norvegija jau patapo namais. Dar didesniam ratui pažįstamų ji yra sezoninių darbų stotelė. Ši šalis, įtraukusi didelį skaičių tautiečių į savo ekonomikos aparatą, niekaip nepraranda savo patrauklumo ir toliau. Vis didesnės minios kas sezoną išvyksta čia ieškoti darbų. Vis daugiau išvyksta ir gyventi į šią Skandinavijos valstybę. Kaži kodėl? Nagi dėl algų, kaip pasakytų koks nors žinomas, ar tuo labiau mažiau žinomas rašytojas. Atlyginimai, jų didumas – vienareikšmiškai pagrindinis veiksnys, lemiantis tokius emigracijos į Norvegiją mastus.

Reikia būti sąžiningiems ir pasakyti, kad susirasti Norvegijoje darosi kiek sunkiau. Labai jau daug tokių pat norinčių tenai dirbti. Nemokančių norvegų kalbos, dažnai nemokančių ir angliškai, neturinčių jokių specialybinių įgūdžių. Kitaip tariant, ieškančių visiškai nekvalifikuoto darbo, dažniausiai prie kokio nors konvejerio. Natūralu, kad tokios konvejerio linijos gana greitai ir užsipildo. Juk ne tik minios lietuvių, bet ir kitų valstybių piliečiai atkeliauja čia ieškoti laimės. Netgi švedai, atrodytų gyvendami turtingoje šalyje, apie kokią mums kol kas tik pasvajoti, važiuoja į Norvegiją dirbti. Tiesa, pastarieji dažniausiai ieškosi kvalifikuotesnių kalbų, bet nebūtinai.

Nekvalifikuotų darbininkų masėje ištirpti labai lengvai. Jūsų daug, siūlosi dar daugiau, darbdaviui bent problemos būna ne kur gauti darbuotojus, bet kaip juos atsirinkti. Vienas labai svarbus atsijojantis faktorius – norvegų kalbos mokėjimas. Pripažinkime, jog darbdaviui sunkiau su jumis bendrauti, kuomet reikia ieškoti tarpininkų išversti nurodymams ne tik kad į anglų, bet dar ir į lietuvių kalbą. Štai mokantieji kalbėti norvegiškai, žinoma, įdėję į tai nemažai pastangų, gali tikėtis gerokai lengvesnio kelio darbo paieškose šioje šalyje.

Reiki pripažinti ir tai, jog Norvegijai  taip populiarėjant kaip darbo oazėj, labai pagausėjo ir įvairių įdarbinimo agentūrų bei panašių tarpininkų. Tiek ir čia, Lietuvoje, tiek ir Norvegijoje. Nieko keisto, juk atiduoti kelis šimtus eurų už galimybę uždirbti kelis tūkstančius atsiranda tikrai daug. Kuomet agentūra jums pažada gerai apmokamą darbą, kuriame nereikia mokėti nei norvegų, nei anglų kalbų, nereikia jokių kvalifikacijų, nes jus darbdavys apmokys, o atlyginimas sieks kokius du ar trys tūkstančius eurų, plius bus galimybė nuolat dirbti viršvalandžius už dvigubą tarifą- negi nesutiktumėte sumokėti tokiai agentūrai už tokį nuostabų įvertinimą. Nieko  keisto, kad vis daugiau atsiranda ir apgautųjų netikrų agentūrų ar net asmeniškai įdarbinti besisiūlančių asmenų. Et. Ne toks ir lengvas, tas darbas Norvegijoje, nekalbant jau apie kelią iki jo.


Lietuvių kalba

Kiekviena mokame savo gimtąją kalbą – tai kalba, kurią išmokstame pirmiausia. Paprastai ją natūraliai išmokstame iš kitų šeimos narių. Didžiosios Lietuvos respublikos gyventojų dalies gimtoji kalba – lietuvių. Ja mūsų šalyje kalba 3 000 000 gyventojų. Šia kalba šneka daugiausia žmonių iš kitų rytų baltų kalbų. Lietuvių kalba šiek tiek vartojama Baltarusijoje ir Lenkijoje (kitaip vadinamose lietuvių kalbos salose). Be to, ten, kur yra nemažai lietuvių emigrantų (JAV, Kanadoje, Jungtinėje Karalystėje, Airijoje, Ispanijoje, Australijoje, Vokietijoje, Latvijoje ir kitur), ši kalba taip pat paplitusi. Manoma, kad lietuvių kalba yra seniausia pasaulio kalba.

Lietuvių kalba kaip savarankiška rytų baltų šakos kalba ėmė formuotis nuo VII a. Labiausiai paplitusios aukštaičių ir žemaičių tarmės išsiskyrė XIII – XIV a. Vėliau jos skaidėsi į patarmes, šnektas bei pašnektas.

Rytų, vakarų ir pietų aukštaičiai (dzūkai) – tai pagrindinės aukštaičių patarmės, o vakarų, šiaurės vakarų ir pietų žemaičiai – tai trys pagrindinės žemaičių patarmės.
Šiuo metu literatūrinėje kalboje labiausiai naudojama vakarų aukštaičių pietiečių (suvalkiečių) tarmė.

1503 m. išleistos knygos „Tractatus sacerdotalis“ paskutiniame puslapyje ranka užrašytas anoniminis poterių tekstas. Tai pirmasis lietuviškas tekstas. Manoma, kad jis perrašytas nuo dar ankstesnio originalo, kuris nėra žinomas. Šis poterių tekstas parašytas remiantis dzūkų tarme. Taip pat manoma, kad panašių religinių lietuviškų tekstų būta ir anksčiau (apie XIV a.), tačiau įrodymų nėra.

Pirmoji spausdinta lietuviška knyga – tai Martyno Mažvydo 1547 m. parašytas katekizmas. Ši knygelė rėmėsi žemaičių tarmės pagrindu. Taip pat joje buvo ir pirmasis lietuviškas elementorius, kuriame būta lietuviško raidyno bei keletas M. Mažvydo sukurtų gramatikos taisyklių. Po šios knygos pasirodymo lietuvių literatūrinė kalba ėmė aktyviai kurtis bei plėtotis.
1620 m. Konstantinas Sirvydas išleido pirmąjį lietuvišką žodyną „Dictionarium trium linguarum“, kuris sulaukė penkių leidimų. Vėliau, 1653 m., Danielius Kleinas išleido pirmąją lietuvių kalbos gramatiką „Grammatica Litvanica“. Po šių dviejų knygų pasirodymo XVII a. prasidėjo lietuvių kalbos tyrinėjimas. Jis suintensyvėjo XIX a.

Mūsų gimtoji lietuvių kalba kaip užsienio kalba yra dėstoma net 30 įvairiose pasaulio valstybėse esančių universitetų.

 

 

Parengė UAB Baltijos vertimai


Kada jums padės vertimų biuras?

Vertimų biuro paslaugomis Lietuvoje naudojasi daug kas, nes tenka pripažinti, kad ne visų žmonių užsienio kalbų žinios yra itin geros, tuo labiau, kad ir oficialių dokumentų vertimas turi būti patvirtintas specialiais antspaudais, todėl tokius darbus geriausia yra patikėti tik profesionalams. Kiekvienas žmogus gali pasinaudoti šiomis paslaugomis, todėl galime vaizdžiai nupasakoti, kada vertimų biuras turėtų sulaukti jūsų dėmesio.

  • Finansiniai dokumentai turi būti išversti tinkamai. Verslo srityje nemažai bendrovių sudarinėja įvairius pirkimo – pardavimo sandorius, todėl įprasta, kad kiekviena tokia sutartis turi būti sudaryta abiems šalims suprantama kalba. Tai reiškia, kad nemažai tokių sandorių yra sudaromi būtent anglų kalba t.y. sutartys paruošiamos būtent šia kalba, o jeigu jos prireikia gimtąją – tada kreipiamasi į vertimų biurą, kad šis imtųsi darbo ir viską detaliai išvertęs, patvirtintu savo antspaudu kitos kalbos kopiją. Tokiais atvejai, kiekviena šalis turi sutartį anglų kalba, o norint mokėti mokesčius, jie ją gali išsiversti į savo gimtąją kalbą, nes ko gero to reikalauja kiekvienos šalies mokesčių inspekcija.
  • Gautas laiškas iš užsienio valstybės neretai kelia nemalonumų tiems, kurie nemoka tam tikros kalbos. Būtent su tokiu laišku, jūs galite kreiptis į vertimų biurą ir jis išvers visą tame laiške pateiktą informaciją. Svarbu pabrėžti, kad nekalbame vien tik apie anglų kalbą – Lietuvoje yra daugybė vertimų biurų, kurie įvairius tekstus verčia ir visai kitomis kalbomis. Tas pats galioja kai į tą laišką tenka atsakyti – nenorėdami gaišinti laiško siuntėjo, jam atsakymas gali būti nusiųstas ta pačia kalba ir vėl gi – jums padės vertimo biurų atstovai.
  • Prekių pirkimo bei pardavimo sandoriai tarp užsienio piliečių yra tokie dažni, kad ir čia neretai yra neapsieinama be vertėjų pagalbos. Į vertimų biurą galite kreiptis ir tais atvejais, jeigu kažkokioje el. parduotuvėje matote pateiktas pirkimo bei prekių pristatymo sąlygas. Vertėjai gali išversti visą tai į lietuvių kalbą, o tai iš tiesų naudinga, nes išvengsite galimų nesusipratimų.
  • Į vertimų biurą galite kreiptis net ir su specifiniais norais – jeigu turite parašyti kažkokį diplominį darbą kita kalba, tai ir šuo atveju profesionalus vertėjas gali jums padėti.

Vertimo biurų paslaugos yra įkainojamos pagal atskirus kriterijus, tad pirmiausia reikėtų žinoti, koks yra vertimo pobūdis – sutartys ir kiti finansiniai dokumentai gali būti verčiami už didesnį įkainį negu tie tekstai, kurie yra skirti ne sandoriams sudaryti.


Fransua Moriako „Gyvačių kamuolys“

Fransua MoriakasNobelio literatūros premijos laureatas F. Moriakas trečiame praėjusio amžiaus dešimtmetyje pristatė viena iš įsimintiniausių savo darbų – „Gyvačių kamuolys“. Primąją šios knygos dalį itin palankiai sutiko dauguma to meto literatūros kritikų. Šis romanas yra populiarus ir dabar. Apie pirmąją Fransua Moriako romano „Gyvačiių kamuolys“ dalį galima perskaityti šiame įraše. Na, o mes bandysime apžvelgti kitas šios knygos dalis.

Antrasis „gyvačių kamuolys“ kūrinyje – Luji vaikai ir anūkai. Šiuos kone tiesiogiai galima taip pavadinti, nes jie tik ir telaukia, kol senis numirs – jie laukia nemažo palikimo, net ima regzti prieš jį sąmokslus. Tai jaunimas, kuriam visiškai neįdomu, kaip iš tiesų gyvena ir jaučiasi Luji, jie nenori su juo bendrauti. Negalima paneigti ir to, jog prie tokio palikuonių ir giminaičių elgesio prisidėjo ir pats herojus Luji, bjauriai elgdamasis ne tik su sutuoktine Iza, bet ir visais kitais.

Trečiasis kūrinyje užfiksuojamas „gyvačių kamuolys“ – viename iš skyrių tampantis visuomenėje viešpataujančių egoistinių ir piniginių interesų simboliu. Jis ir padeda atskleisti socialinę kritinę šio Moriako kūrinio idėją. Gyvačių kamuolio simbolis pabrėžia herojaus vidinį dramatizavimą, jo sugebėjimą matyti savo paties ydas.

Bet grįžkime prie tylos. Ji čia siejama ne tik su neapykanta ar panieka, bet ir su kitais motyvais. Vėliau ji įgauna ir ligos bei mirties atspalvį. Herojus Luji jaučia artėjančią mirtį, jis jau pačioj romano pabaigoje galvoja apie tai, jog mirtis įamžino tylėjimą – Iza mirė anksčiau už jį, taip ir neperskaičiusi laiško, nesužinojusi jo paslapties. Tad tyla kūrinio pabaigoje įgauna ir sakralumo – paslaptys nusinešamos su savimi į kapą, mirties tyla užgniaužia protus bei širdis.

Kuo man patiko šis kūrinys? Idėja. Moriako kūrinys, nors ir išleistas prieš gerus aštuoniasdešimt metų, šiandien yra visiškai nepraradęs aktualumo. Drįsčiau teigti, jog jis dabar galbūt yra net dar aktualesnis – visuomenėje dar labiau jaučiamas susvetimėjimas, materialūs dalykai tapę svarbiausiais, vyrauja įvairūs asmenybių, grožio, turto kultai, verčiantys dalį visuomenės jaustis nevisaverčiais ar niekingais. Todėl, manau, knyga yra vis dar aktuali – ko gero, kiekviename iš mūsų galima rasti po gyvačių kamuolį.


Kodėl knygas reikia skaityti?

Knygas turime skaityti, kаd gаlėtumėme tobulinti sаvo suprаtimą аpie žmogаus vidinį pаsаulį, kаd gаlėtumėme vertinti sаvo ir kitų jаusmus, emocijаs, ne vien poelgius.

Knygos mums аtskleidžiа per аmžių puoselėtаs, kurtаs ir аtrаstаs vertybes, jos formuojа tаs vertybes mumyse, mūsų dаbаrtiniаme pаsаulėlyje.

Skаitydаmi knygаs mes ugdome sаvąjį аš – išskirtinį ir nuostаbų, o knygos, tаi viso pаsаulio pаlikimаs mums.

Šį rаšinį norėčiаu užbаigti lаbаi tаikliа ir vertingа citаtа, pаsаkytą а. Zаlаtoriаus: “Iš gero literаtūros kūrinio gаlime gerti lyg iš kаlnų šаltinio, ir jis niekаdа neišseks. Svаrbu pаnerti į jį nuogа širdimi, nusimetus išаnkstinių nusistаtymų rūbą, pаsinerti kаip į nаują, nežinomą pаsаulį, turintį sаvo logiką ir religiją”.

Norėčiаu visiems pаlinkėti аtrаsti jums įdomiаs knygаs ir jаs skаityti. Mаnаu, šie аrgumentаi turėtų įtikinti, pаrodyti knygų svаrbą dаbаrtiniаme pаsаulyje.

Knygas galima skaityti ir internetų, tam egzistuoja nemokamos knygos.


Išmanieji veidrodžiai – netolima ateitis

Tyrimai rodo, kad dauguma  išmaniųjų telefonų savininkų savo žaisliukais naudojasi ir vonios kambaryje. Šią priklausomybę turi apie 40% žmonių. Taigi, norėdami priklausomybę išmaniesiems dalykėliams dar labiau padidinti, Niujorko įsikūrusios laboratorijos mokslininkai sukūrė išmaniojo veidrodžio prototipą.

Šis veidrodis yra didžiulis monitorius, atspindintis ne tik jūsų atvaizdą, tačiau ir leidžiantis žiūrėti televizorių, tikrinti savo Facebook paskyrą ar užsiimti kita, visai su vonios reikalais nesusijusia, veikla. Vienas įspūdingiausių šio veidrodžio sugebėjimų – galimybė pasižiūrėti kaip atrodytumėte su kaklaraiščiu. Stebuklingajam veidrodžiui paliepus, šiame kaipmat atsiranda skaitmeninis kaklaraištis, kuris pakabinamas po jūsų kaklu ir sekioja paskui jūsų atvaizdą kad ir kaip besimuistytumėte.

Žinoma, tai nėra visos funkcijos, kurias turi šis išradimas. Viena iš naudingiausiųjų galima pavadinti programėlę, kuri primena jums apie neišgertus vaistus arba šalutinį jų poveikį.

Tačiau viskas nėra taip puiku, kaip atrodo. Sukūrus prototipą paaiškėjo, kad žmones baugina veidrodyje esanti vaizdo kamera ir tai, kad pats įrenginys turi prieigą prie interneto.