Kokia veikla galima užsiimti Pafose

Pafosas – vienas žymiausių Kipro kurortų. Žymiausias, ko gero, savo Karalių kapais (Thombs of the Kings) – katakombomis, kurios yra įtrauktos net į UNESCO pasaulinio paveldo sąrašą. Be to, Pafose yra daug kitų senų pastatų, kurių amžius siekia daugiau kaip 2000 metų. Istorijos mėgėjams čia tikras rojus. Be garsiųjų katakombų, Pafose verta pamatyti visą archeologinį parką, kuriame pamatysite visame pasaulyje garsių romėnų mozaikų ir net Dionizo namus. O jei jau vardijant viską, nepamirškite garsaus 12 amžiaus vienuolyno, Pafoso tvirtovės, kuri turėjo toli gražu ne vieną paskirtį ir Pafoso bažnyčių. Visa tai tiems, kas domisi senovine architektūra, o ką veikti kitiems? Pakalbėkime apie tai.

Pafose ir jo apylinkėse pramogų rasite su kaupu. Pradedant nuo paprasčiausių, čia galima pažaisti boulingą, išbandyti golfą, kartingus, turus segvėjais. Kas įdomiau – jodinėjimas arkliais Pafoso apylinkėse ar Pafoso apylinkių ir jų gamtos tyrinėjimas dviračiais ar pėsčiomis vaikštant kalnų takais. Nepamirškime ir pasivažinėjimų keturračiais ar ekskursijų keturių varomų ratų džipais. Jei traukia vanduo, galimos ekskursijos ir valtimis, laivais, kateriais ar net pasivaikščiojimai jūros dugnu! Vaikščiojimas jūros dugnu yra išties neįtikėtina patirtis – užsidėję nardymo kostiumą ir juokingą kampuotą šalmą į kurį leidžiamas oras, galėsite vaikščioti jūros dugnu ir tyrinėti povandeninį pasaulį. Kiti povandeninio pasaulio tyrinėjimo būdai yra nardymas su deguonies balionais ir laisvas nardymas. Vienas pigesnis, kitas suteiks daugiau įspūdžių, tad belieka tik pasirinkti kam teikiate prioritetus.

Daug ekstremalių ir adrenalino išskiriančių pramogų siūlo populiari firma Pafose – Zephyros. Radę šią firmą galėsite išbandyti važinėjimą kalnų dviračiais ne per asfaltą, kaip įprasta Lietuvoje, bet po tikrus kalnus. Juk aukščiausias Kipro kalnas siekia beveik 2 kilometrų aukštį! Kitos pramogos – plaukiojimas kajakais jūroje, pamatant salą iš išorės, aplankant įdomesnes priekrantes ir olas. Taip pat ši firma siūlo ir laipiojimą uolomis ir, nustebsite, žiemos sporto šakas! Taip taip, pasirodo, kad žiemą ant Olimpo kalno vidutinis sniego dangos storis siekia net 2 metrus! Tad jei užsuksite į Pafosą ar Kiprą žiemą, nepamirškite to ir keliaukite prie kalno išbandyti snieglenčių sporto ar slidėmis nusileisti nuo kalno.

Pafosas ir jo apylinkės tiesiog kupinos pasyvesnių ar aktyvesnių pramogų, tad galima čia keliauti nors ir su visa šeima. Pramogų ras visi tik spėkit rinktis. Na o kai pavargsite nuo nuotykių, galėsite ramiai išsitiesti tiesiog ant paplūdimio ar atsigaivinti jūroje.


Greitas kreditas imamas net ir brangioms prekėms įsigyti

Lietuvoje daugelį pirkinių įprasta pirkti lizingo būdu, tačiau norint patenkinti savo poreikius, ne visada pardavėjai suteikia galimybę išsvajotą prekę ar paslaugą pirkti išsimokėtinai. Greitas kreditas yra imamas būtent tada kai siekiama išsisukti iš tokių situacijų. Pasiskolinti reikiamu metu galima gana nemažas sumas, tačiau aišku – ne kiekvienas kreditorius skolina pinigus apskritą parą. Kreditai internetu yra populiarūs įvairių pirkinių pirkimo metu, todėl galime apžvelgti ką gi galima įsigyti už dažniausiai siūlomas paskolos sumas.

Mobilieji telefonai yra pagrindinės prekės, kurias žmonės perka skolindamiesi iš greitųjų kreditų bendrovių. Tai yra labai puikus pasirinkimas, nes svarbiausia tai, kad ne visos lizingo bendrovės nustato asmenims palankias palūkanas. Kai kuriose bendrovėse greitas kreditas yra suteikiamas net keliems metams, o didžiausias privalumas yra tas, kad viena kita kredito bendrovės siūlo mažesnes palūkanas negu lizingo įmonės. Tai yra elementari priežastis kodėl dažnai greitųjų kreditų bendrovės yra pasirenkamos vartotojų – ne visos lizingo įmonės gali pasiūlyti prekę už palankią kainą. Kreditus imantys, ir už juos perkantys išmaniuosius telefonus, dažniausiai išsisuka nuo didelių palūkanų.

Be telefonų, dažnai yra ieškoma ir buitinės technikos. Ne paslaptis, kad už kelis šimtus eurų galima įsigyti kokybišką televizorių, o jį galime rašyti į antrą vietą pagal pirkinius su greitaisiais kreditais. Taip, yra kredito teikėjų, kurie televizoriui išsigyti paskolins net kelis šimtus eurų. Dabar skolinimosi sumos pranoksta lūkesčius ir nebėra tokios mažos kaip buvo anksčiau. Skolindamiesi buitinės technikos įsigijimui, dauguma žmonių vėl gi – sutaupo nemažas sumas, nes palūkanos daug mažesnės.

Net ir kelionėms užsisakyti dažnai pritrūkstama pinigų, todėl greitas kreditas net ir šiam tikslui vis dažniau yra imamas keliauninkų. Įprasta matyti, kad daug žmonių gaudo pigių kelionių bilietus, bet galiausiai vis tiek pritrūksta kelių eurų. Mažoms sumoms gauti reikiamu metu ko gero nerastumėte geresnės alternatyvos nei kreditai. Gauti mažas sumas yra taip paprasta, kad net nesinori skolintis iš artimiausių žmonių. Taip pat nedidelės paskolos sumos yra lengviau gaunamos, nes čia lengviau yra įvertinti kliento mokumo galimybes.


Kelių dienų žygis baidarėmis

Baidarių nuomaBaidarių nuoma įprasta Lietuvoje vienai dienai, retkarčiais dviems. Tokios trukmės pramogų pilnai pakanka norintiems atsipalaiduoti po darbo savaitės ar tiesiog gerai praleisti laiką gamtoje, tačiau norintys daugiau nuotykių, „ekstrymo” ar išmėginti savo jėgas išgyvenant gamtoje, turėtų rinktis net kelias dienas trunkančias pramogas baidarėmis.

Leidžiantis į tokį žygį reikia pasirūpinti tinkamomis priemonės. Čia neužteks vien tik susitarti ir pasirūpinti baidarių nuoma, bet kartu reikės ir įsigyti ar taip pat išsinuomoti hermetinį maišą, didesnės talpos kuprinę ar kitą daiktams transportuoti tinkamą krepšį, maisto ruošimo įrangą (pvz. primusą ir jam tinkamą puodą), palapinę, miegmaišį ir dar visokiausių smulkmenų. Tokie daiktai neprapuola juos įsigijus, jei, žinoma, esate linkę keliauti, planuojate tą daryti ir ateityje.

Taip pat labai svarbu leidžiantis į kelių dienų žygį gerai suplanuoti savo maršrutą. Maršruto planavimas apima ne tik planuojamo kelio braižymą žemėlapį ar kompiuterio ekrane, bet taip pat ir nakvynei tinkamų vietų, alternatyvų joms, jei kartais nebūtų vietos palapinei, numatymą. Reikia pagalvoti ir apie tai, kad maršrute būtų tinkamų vietų kelionei baigti anksčiau laiko, o tokiomis vietomis dėl visa ko reikėtų pasidalinti ir su Jums baidares išnuomojusiu asmeniu, kad esant reikalui jis galėtų Jus nesunkiai jas rasti ir pasiekti.

Kelių dienų trukmės žygio metu verta pasirūpinti ne tik maisto produktais, bet ir tinkamu geriamojo vandens kiekiu. Siūloma skaičiuoti, jog vienam žmogui reikės 3 litrų geriamojo vandens, ypač jei diena nusimato šiltesnė. Atkreipkite dėmesį, kad alkoholiniai gėrimai nėra puikus geriamojo vandens pakeitimas, o tik didesnė rizika nelaimėms. Daugiau vandens reikės jei imsite daug sausų, sūrių užkandžių, kiek mažiau gali reikėti jei kelionės maisto racione vyraus vaisiai, daržovės, sriubos. Žinoma, daugeliu atvejų baidarių nuoma siejasi su ne itin sveikais užkandžiais, kurių nereikia ruošti, tačiau jei kelionė truks bent tris dienai tikrai norėsis ko nors šilto ir šiek tiek sveikesnio.

Leidžiantis į tokias keliones būtų idealu jei kompanijoje būtų bent keli patyrę keliautojai, taip pat nors pora patyrusių plaukikų. Tokios kelionės bus saugesnės, įdomesnės, o nepatyrusiems keliautojams labai naudingos. Žinoma, savotiškai įdomu, be galo naudinga keliauti ir be patyrusių keliautojų, tačiau tokiu atveju yra didelė rizika.


Aktyvios pramogos

Aktyvios pramogos žavi visus, kuriems sėdėjimas prie televizoriaus ar kompiuterio ekranų yra nuobodus ir erzinantis, tačiau neretai sunku sugalvoti, kokios gi dar pramogos egzistuoja, ką vertėtų išmėginti.

Viena iš puikesnių pramogų yra baidarių nuoma. Ši suteikia galimybę būti gryname ore, apsuptiems miškų, laukų ir vandens. Be to, priverčia šiek tiek pasportuoti, kadangi tenka irkluoti. Net ir plaukiant Nerimi ar kita sraunia ir plačia upe tenka šiek tiek pajudinti irklus.

Dar vienas didelis privalumas – galite laiką leisti su kompanija, nesunkiai susišnekėsite, nes baidarėmis plaukiama nelabai greitai, o virš vandens garsas sklinda tiesiog puikiai. Taigi, tai puikiai tinka jei norite gerai praleisti laiką su seniai matytais draugais ar tiesiog pasimėgauti plaukimu ir gera kompanija.

Kitas būdas aktyviai leisti laiką – kelionės dviračiais. Nors dažnai skundžiamasi, kad dviračių takų Lietuvoje trūksta, vietų kur pasivažinėti tikrai nėra mažai. Kur važinėtis smagiausia Jums priklauso nuo Jūsų pomėgio, dviračio ir važinėjimo stiliaus. Vieni nė už ką nesitrauks nuo asfalto, o kitiems nieko nėra įdomiau kaip miško keliukai.

Neturite dviračio? Yra ir kitų pramogų. Pavyzdžiui, bėgiojimas. Nors tai labiau sportas, tačiau kartu yra ir puiki proga atsiriboti nuo darbų, pasinerti į muziką ir bėgimą. Be to, bėgiodami populiaresnėse vietose gana greitai rasite bendraminčių, praplėsite savo pažinčių ratą. Taigi, tai tikrai galima priskirti prie pramogų, o abejojančių, kad tai aktyvios pramogos, vargu ar būtų.

Reikia daugiau idėjų? Ne bėda! Yra įmonių, kurios specializuojasi pramogų organizavime ar nuomoja įvairias priemones pramogoms. Tarp jų galima rasti net ir šuolių parašiutų ar pasiūlymų vos per parą apskristi visą Lietuvą. Taigi, pramogų mūsų šalyje tikrai netrūksta, dauguma jų gali būti labai aktyvios, išskirtinai įdomios ir patrauklios, tereikia pasirinkti sau tinkamą.

Visai nesvarbu, Jus labiau domina baidarių nuoma ar kelionės dviračiais, pramogos yra svarbus ir reikalingas užsiėmimas Jums.


Kaip keliauti Lietuva – Anglija maršrutu?

Maršrutu Lietuva Anglija tenka keliauti labai dažnai? Galvojate kaip gi būtų galima sumažinti išlaidas už kelionių bilietus? Siūlytume pasidomėti Lietuvoje veikiančių privačių vežimo bendrovių paslaugomis. Dabar mūsų šalyje nemažą rinkos dalį užima pervežėjai, kurie savo klientus perveža iš Lietuvos į Angliją. Kuo šis maršrutas toks ypatingas? Anglija yra viena dažniausiai lankytinų vietų tiek emigrantų, tiek ir turistų atžvilgiu, todėl reisai į šią šalį yra tokie dažni, kad planuoti įvairias keliones yra labai paprasta, tuo labiau – saugu.

Tiek internete, tiek ir televizijoje pradeda vilnyti gausybę reportažų apie keliones lėktuvu – šiuo metu kiekvienas jau vis dažniau susimąsto ar verta rizikuoti ir skristi į norimą šalį, kai tuo tarpu saugiau keliauti būtų mikroautobusais. Net ir pastarasis įvykis neapsaugo nieko – jeigu ne lėktuvų gedimai, tai nežinia kas gali šauti į galvą pilotams ar kitiems įgulos nariams. Keliauti mikroautobusais yra saugiau, nes kalbant apie pavojingus skrydžius, verta pastebėti, kad antžeminis transportas tokių pavojų tikrai nesukelia. Aišku, avarijų gali pasitaikyti net netikėtose situacijose, tačiau lyginant šiuos keliavimo būdus, skristi lėktuvu yra gerokai pavojingiau negu vykti į norimą šalį mikroautobusu.

Pagalvokite patys – mikroautobusais vykstantys pervežėjai gali pasiūlyti ne tik saugumą, bet ir komfortą bei pigią kelionės kainą, tuo labiau, kad ir kitų privalumų čia tikrai yra gausu. Apie saugumą jau kalbėjome, o kas liečia komfortą, tai nereikėtų manyti, kad jūs į Angliją keliautumėte senais mikroautobusais – dabar visas transportas būna paruoštas ilgoms ir varginančioms kelionėms. Klientai gali mėgautis visais patogumais – vaizdo įranga, taip pat ir garso, o ką jau kalbėti apie sėdėjimą – visi patogumai laukia jūsų.

Maža kaina čia garantuota ir vėl gi – jeigu lyginame su skrydžiais, šie mikroautobusų bilietai kainuoja daug pigiau nei lėktuvų. Kelionės čia yra nebrangios, tuo labiau, kad keleivių priėmimas yra labai patogus – pervežėjai gali paimti savo keliauninkus iš jiems patogios vietos, kad ir namų, biuro ir t.t. Viską tiesiog reikia suderinti su pervežimo bendrove – ji pasiūlys geriausias kelionių sąlygas.


Airių Dublinas

Airija mums dažniausiai asocijuojasi su emigracija, darbo paieškomis ir didelėmis algomis. Nieko keisto, nes Airijos sostinėje – Dubline, per keliolika metų susibūrė išties nemaža lietuvių bendruomenė. Čia jau veikia ir lietuviškos parduotuvės, ir mokyklos, ir netgi yra tautiečių įkurtas teatras. Tačiau nereikia pamiršti, kad Dublinas – savitos airių kultūros miestas, vertas dėmesio ir kaip turistinis objektas.
Dublinas nėra didelis miestas vakarų Europos masteliais. Gyventojų skaičiumi jis labai primena Vilnių, gal tik čia kiek daugiau žmonių kasdien susirenka į darbu iš įvairių priemiesčių. Miestas įsikūręs jūros pakrantėje, taip pat – upės deltoje. Lengva nuspėti, kad viena iš turistinių pramogų čia yra miesto apžiūrėjimas iš upės, plaukiant laivu. Taip galima pasiekti netgi jūros uostą, ir pasigrožėti į tolį atsiveriančiais vaizdais. Apžiūrėti miestą sėkmingai galima ir pėsčiomis, ypač turint tam bent kelias dienas.
Žinoma, šis miestas neatsiejamas nuo barų kultūros. Viešint Dubline, airių nuomone, tiesiog nepadoru nepraleisti bent vieno vakaro bare geriant alų, žiūrint futbolą ar krepšinį. Verta užsukti ir plačiai pasaulyje žinomų airiškų šokių vakarą, jei jūsų viešnagės metu bus koks nors koncertas. Mieste netrūksta ir įvairių muziejų, padedančių susipažinti tiek su Airijos istorija, tiek ir šiaip pasaulio įdomybėm. Norint geriau pažintį pačią šalį, labai verta pakeliauti miesto apylinkėmis, pasivažinėti jūros pakrante bei pasiekti giliau saloje esančius kaimelius, miestus bei istorinių pilių ar kitų statinių bent jau griuvėsius. Gana populiaru čia keliauti dviračiais, vinguriuojant tarp dirbamų laukų ir nedidelių miestelių galima išties gerai praleisti laiką. Vėlgi, tam jau skirti ne vieną dieną.
Dublinas dažnai mintyse suskamba greta kito Britanijos miesto – Londono. Londonas yra Anglijos sostinė, taip pat plačiai pamėgtas emigrantų. Turbūt dėl to šie miestai ir patalpinti smegenų stalčiukuose greta. Vis tik Londonas – kelis kartus didesnis didesnis, judresnis, gyvesnis miestas. Milijonai žmonių čia kasdien skuba į darbus. Didelė jų dalis – įvairių šalių išeiviai, tad suprasti, kas Londone britiška, o kas – kosmopolitiškumo palikimas, ne taip ir lengva. Šiuo požiūriu Airijos sostinė gyventi ramiau, kita vertus – gal kiek sunkiau ir darbą susirasti. Vis tik tarp Londono milijonų greičiau galima susirasti atsilaisvinusią kokią nišą.


Skaitykite ženklus

Smiltynėje yra toks Hageno kalnas, aukštas, bet nestatus. Toks, sakyčiau, ilgas – tobulas įsibėgėjimui. Taigi, kažkada, dar būdamas paauglys, susigundžiau idėja nusileisti nuo minėto kalno riedučiais, leidausi į marių pusę, ten toks bjaurokas posūkis, kuriame lengva nukristi nuo kelio. Tuomet, pamenu, sekėsi puikiai, nusileidau sėkmingai ir laimingai. O šįkart buvo kitaip.

Buhalterijos kursai

Kelionė buvo tokia pilna keistų ženklų. Pirma, pajutau, kad mano riedutis pasidarė kažkoks laisvas, tuomet pastebėjau, kad atsisuko vienas ratukas – man to nėra buvę gyvenime, kad ir kiek važinėjau. Po to nespėjom į keltą. Tada mes jau susikombinavome kitą keltą. Galų gale buvome ant kalno, aš ant pėsčiųjų dalies – pagrindinės, aukštesnės, ji ant dviračių – žemesnės ir atokiau esančios. Palaikėme ryšį telefonu, kai jau leidausi nuo kalno pajutau tą malonumą, kurio jau ir tikėjausi, kurtinantis greitis, vibruojančios kojos ir tas jausmas, kad viena klaida gali būti lemiama.

Kai jau buvau papėdėje ir pradėjau lėtėti – labai savimi didžiavausi. Kaip tik tuo metu tai girdėjo mano mergina ir aš kažkaip paklausiau “ar neartėja mašinos”, tą sekundę pravažiavau pro dvi pėsčiąsias, jos man atsakė, kad nematė, o tuo tarpu manoji pasakė “ką tik pro mane kažkas pravažiavo”

Netrukau susiprasti, kad galiu su ta ką tik pravažiavusia mašina susidurti, o aš, kaip visada, stabdžių ant riedučių neturiu. Taigi artėju, prie sankryžos ir ką Jūs sau manote, tobula susidūrimui trajektorija artėja automobilis. Laimei, artėjau prie tokio kaip rėmo pėstiesiems praeiti, tai spėjau įsikibti į skersinį. Taigi antras ženklas buvo vos nesusidūrimas su mašina, trečias, timpteltas petys. Keliavome toliau per tokį miško takelį ir jis toliau buvo nuokalnėje, vingiuotas ir apačioje buvo šeima su mažais vaikais. Paprašiau, kad ji nulėktų iki jų ir paprašytų pasitraukti nuo kelio, ypač vaikų. Tikrai nutrenkti nė vieno nenorėčiau. Taigi, kai jau važiavau pro tą šeimą pasakiau:

  • Atsiprašau, stabdžių neturiu
  • Tai ko veidas nekruvinas? – atsakė kažkas iš jų
  • Tai kad dar nenukritau.

Galite tai laikyti ketvirtuoju ženklu. Tuomet nuvykome į nudistų pliažą ir jame jau pasišildžiau laisvės spinduliuose. Kaip sakoma – ir save parodžiau, ir į kitus pasižiūrėjau.

Grįžau visai ramiai, bet artėjo momentas, kai teko leistis nuo to kalno prieš vaikystėje įveiktą baisųjį posūkį. Leidausi nuo pat pradžių nekaip, vos nenutrenkiau porelės, neišvaldžiau to posūkio ir per stebuklą neatsimušiau į medį. Atgavau samonę iki pusės panardintu veidu smėlyje ir supratau, kad negaliu atsikelti ir kvėpuoti. Finale sulaužiau akinius, nutraukiau telefono ausines, prakiurdžiau nosį, “nudrožiau” pusę veido, pamušiau vidaus organus. Laimei kažkaip greitai išsilaižiau žaizdas ir keliavau toliau. Žmonės, skaitykite ženklus.


Linksmiausia kelionė į Alytų

Turėjau tokią įdomią situaciją. Prekiavome švetimo įranga, tai braižas buvo toks, kad randame klientą už nesveiką kainą. Tuomet jam pasiūlome pakišėlę, tada, įvykus sandoriui, keliaudavome pas klientą. Įprastai renkamės autobusų keliones. Kadangi keliavau Klaipėda – Alytus, tai greitai įžvelgiau problemą, normalaus autobuso iš taško A į tašką B man patogiu metu nebuvo. Iš viso jų buvo gal trys per dieną. Tai, nusprendžiau pasiimti įmonės pinigus kelionei ir pasinaudoti dalinukais, t.y. prisimesti prie kuro kelionei į Kauną. O iš Kauno į Alytų autobusų, kaip iš Vilniaus į Trakus – nors kibirais vežk. Taigi, planas man padėjo sutaupyti pinigų ir greičiau nuvykti iki kliento. Taigi, susitikome 9h prie vieno prekybcentrio su tokiu Nerijumi, vairavo vyrukas tokią seną Renault Megane. Įsėdau dar tarp dviejų merginų ir pajudėjome, viena net mane atpažino.

Taigi, kelionės metu pastebėjau, kad užgesome autostradoje, tiesiog jaučiu, kad variklis tyli ir tiesiog riedame. Po to vairuotojas paminkydavo pedalus, pasukiodavo raktelį ir vėl judėjome ramiai toliau. Tačiau po ketvirto ar penkto užvedimo iškilo problema – užgesome mirtinai.

Vairuotojas išlipo, apžiūrėjo variklį, kažkur pasikrapštė ir sako “Reiks stabdyti pakeleivingą”. Juokinga pasidarė, lyg ir negalima autostradoje tempti automobilių, tačiau staiga sustojo tokia VW LT, liaudyje vadinama “eltūške”, viena iš tų, kur atviru galu ir gale statybinės medžiagos. Tai išlindo trys vyrai apsižiūrėti, kas nutiko.

Krovininis VW

Priminsiu, man degė laikas, reikėjo staigiai reaguoti ir kuo greičiau nusigauti iki tikslo.

Pasakiau ekipažui, kad gal man paklausti, gal pametės mane iki kur nors, ten jau būtų tikę bet kas – Kryžkalnis, Kaunas, artimiausia stotelė, bet kas. Bet sustojau jau beišlipdamas, juk jie trys ir dar vienas lipo lauk, sakau “o gal neklausti, ryškiai netilpsiu”. Tada vaikinukas paprotino, kad, jei jie keturi, tai mašinoje yra dvi sėdynių eilės ir tikrai gali būti vietos ir man. Ryžausi paklausti.

  • Kur keliaujate, man labai reikia kad pametėtumėte
  • O kur tau reikia?
  • Nežinau, Kaunas, Kryžkalnis, bet kur
  • Kaunas? Kaunas mums nepakeliui, mes namo iš darbo grįžtame, namo į Alytų
  • Alytų???Vyrai, noriu vykti su jumis. Tikrai noriu
  • Gerai, sėsk, bet pas mus mašina nešvari, o tu – tvarkingai apsirengęs
  • Dzin, noriu į Alytų, man kaip tik ten reikia
  • Taigi sakei, kad į Kauną
  • Taip, iš Kauno planavau su autobusu nusigauti į Alytų
  • Sėsk.

Štai taip atsidūriau statybininkų, o tiksliau, akmentašių, vykusių iš Palangos į Alytų automobilyje. Taip buvau pasveikintas degtinėle, tuomet degalinėje man pastatė kavos ir linksmai paplepėjome. O linksmiausia, kad už kelionę nepaėmė nė cento ir dar privežė iki įstaigos, į kurią turėjau keliauti.


Mano kelionė į Kaukazą

Pamenu, kažkada keliavome su tėvu į Kaukazą. Viskas prasidėjo, kai mes nuėjome į kelionių agentūrą, joje mums tokia linksma tetulė suorganizavo kelionės maršrutą ir tuo metu mums teko jai sumokėti ir laukti kelionės datos. Prasidėjo su įprasta kelione Klaipėda – Kaunas. Tuomet mes jau vykome iš Kauno per Latviją į rusyną. Tuomet pasiekę sostinę pasinaudojome metro, dar pakeliui įspūdinga buvo, kai ten pamačiau po 6-8 eismo juostas į abi puses, tai kelionė iki traukinio buvo ilgoka. Taigi, gana greitai nuvykome iki oro uosto ir jau jame pralaukėme tris valandas, kol sulaukėme lėktuvo. Skridome aukštai, matėme debesis ir girdėjome baisiai ūžiantį lėktuvo variklį. Kėdės buvo nepatogios ir kietos. Apie maistą net nekalbu, jis buvo nevalgomas, tačiau medus buvo visai nieko. Rusijoje labai populiaru juoda arbata su citrina ir medumi, šis gėrimas ten tarsi kultūros dalis ir savotiškas indikatorius, kad tu – jau Rusijoje.

keliavimas į Kaukazą

Taigi, nusileidome miestelyje, kurio pavadinimas lietuviškai būtų Minvandenys. Šis regionas labai garsus mineraliniais vandenimis, ten miestelyje buna nuo 5 iki 30 mineralinių vandenų šaltinių. Tai kai kuriuose iš jų išgaunamas vanduo net parduodamas Lietuvoje. Tuomet mes vietiniu autobusu keliavome iki mūsų giminių miestelio. Jie įsikūrė gatvėje, kuri būtų labiau vadinama Žiedine. Po to pastebėjau, kad tas miestelis ir jo vienas rajonas turi identišką gatvių ir gatvių pavadinimų seką kaip Maskvos metro. Tą Žiedinę gatvę, pavyzdžiui, kirto gatvės Spalio ir dar kažkokia, kurios nepamenu, bet jos ėjo lygiagrečiai.

Tai štai, pirma kelionė buvo link vietinės upės, ten maudėsi daug vaikų ir paauglių, mačiau vieną visai dailią mergiotę, kuri netoliese braidė tik su rankšluosčiu ant kūno, tiesa, po to nusisuko nuo manęs į tokį dolomitinį skardį ir, nusimetusi rankšluostį, apsimovė maudymosi aprangą. Kiaulė, pagalvojau, bet gal ir gerai. Tada tikrai būčiau užkalbinęs susipažinti, o kalbėti beveik nemokėjau. O ir ką būčiau pasakęs?

– Labas, tu nuoga labai graži, aš Pranas iš Lietuvos, gal nori susipažinti? Bet deja, negalime susitikti, nes mano tėvas

Tada grįžome namo, pasikepėme šašlykų ir jau ėjome miegoti, nes nuo 28 valandų kelionės tikrai galvos atsijungė.

Kitą rytą pasitikome su maistu – daug maisto, po to išėjome pasiganyti po miestelį, jis jau turėjo tokias technologijas, kaip spalvoti telefonai ir net spalvotos grindų plytelės, jos, tiesa buvo pusiau spalvotos, nes tik viena pusė buvo dažyta, labiau priminė , kad ta plytelė buvo pamerkta į dažus. Taigi, tokiomis plytelėmis keliavome pro alaus daryklą link turgaus. O štai turgus – vieta, kur buvo kažkas neįtikėtino. Toks kaip miesto širdis ir tautų kratinys.


Maljorkos sala

Maljorka – Viduržemio jūros sala, priklausanti Ispanijai. Ji yra atviroje jūroje, į rytus nuo maždaug Barselonos krantų. Maljorka vis labiau populiarėja pasyvaus turizmo šalininkų tarpe. Čia pigu ir greita nuskristi, nebrangus maistas ir gyvenimas, šilta jūra, saulė ir šiluma – viskas ko reikia geram paplūdimio poilsiui. Į Palmos miestą Maljorkos saloje vykdomi tiesiogiai skrydžiai iš Lietuvos, tad atvykimas čia išties greitas ir patogus, be varginančių persėdimų.
Maljorka – puiki vieta atostogoms ir ne sezono metu. Net sausio ir vasario mėnesiais, vos atvykus iš Lietuvos, čia galima pasijusti kaip vasarą. Tiesa, oro temperatūra dienomis siekia keliolika, naktimis apie dešimt laipsnių šilumos, tačiau paprastai gana daug saulėtų dienų. Tad atvykus iš šaltos ir tamsios Lietuvos čia tikrai jaučiama atgaiva. Viduržemio jūros vanduo net ir žiemą būna panašaus šiltumo į mūsų Baltijos vasaros metu. Tad trumpom maudynėm tikrai galima pasiryžti. Nemaža dalis ypač prabangesnių viešbučių turi savo baseinus, kai kurie jų šildomi, taigi paplaukioti ir pasimaudyti galima niekur toli neinant.
Pati Maljorkos sala – gamtos, kalnų, senovinių kaimelių bei šiek tiek prabangių kurortų derinys. Neišvengiama, kad gero klimato zonoje esančioje saloje, ypač didžiausiame – Palmos mieste pristatyta naujų, kartais gana griozdiškų viešbučių. Tačiau miesto senamiestis, kiti miesteliai bei net viduramžius menantys kaimeliai gražiai įsikomponuoja į bendrą salos vaizdą, atrodo patraukliai ir tikrai yra verti dėmesio. Atostogaujant Maljorkoje reiktų nepatingėti dieną ar kelias skirti pasivažinėjimui po salą, geriausia – išsinuomojus automobilį. Sala gana nedidelė, kelių taip pat ne ytin daug, tad tikrai galima daug atvažiuoti ir bendrą vaizdą susidaryti net per trumpą laiką. Saloje santykinai gana aukštai iškyla kalnai, yra stačių uolų, skardžių į jūrą jei juose bandančių įsitvirtinti augalų, tad vaizdai tikrai įspūdingi.
Dėl savo gamtos bei unikalių nedidelių kaimelių Maljorka traukia ir aktyvesnio poilsio mėgėjus. Saloje, ypač miestų pašonėse, įrengti įvairūs pasivaikščiojimo takai, gana populiaru nuomotis dviračius ir pasivažinėti apylinkėmis. Į vakarus nuo salos ne taip ir toli yra žemyninė Ispanija, bei jos didelis, istorinis miestas – Barselona. Netgi kursuoja keltai tarp Palmos ir Barselonos, tad turintieji daugiau laiko dažnai pasinaudoja galimybe vienų atostogų metu aplankyti ir Katalonijos sostinę žemyninėje Ispanijoje. Juolab, kad vien proga paplaukioti Viduržemio jūroje yra nepraleistina.