Nepelnytai nuvertinta Faro sala

Gaila, kad vis dar nepakankamai žmonių aplanko Faro salą Portugalijoje. Algarvės regiono sostinė siūlo daugiau, nei vartus į paplūdimius ir kurortinius miestelius. Perskaitę apie įvairius dalykus, kuriuos verta nuveikti Faro saloje ir aplinkinėse vietose, įsitikinsite, kad tam verta skirti kelionės dieną.

Atskridę į Faro salą išsinuomokite automobilį, kuris leis pažinti regioną jūsų tempu. Tą padaryti Faro oro uoste paprasta.

Kokias vietas aplankyti Fare – prieplauka

Kad ir kokiu būdu atvyktumėte – autobusu, traukiniu ar automobiliu, vis tiek atsidursite netoli prieplaukos. Ji maža, bet patraukli, ir siūlo vaizdus į Ria Fermosa upės žiotis ir gražųjį ,,Jardim Manuel Bivar’’ parką priešingoje pusėje.

Ką veikti Faro senamiestyje

Kitame parko gale rasite XIX a. Arką ,,Arco da Vila’’, vieną iš istorinių vartų į senamiestį. Atsidūrus senamiestyje, arba Vila Adentro, pasijusite lyg įžengę į kitą amžių, su jo grįstomis gatvelėmis ir baltai dažytais tradiciniais namais ir kitais pastatais. 

Jei keliaujate pėsčiomis, tyrinėdami senamiesčio gatveles ieškokite meno muziejų ir keistokų parduotuvėlių.

Jei seksite rudai baltais ženklais link Se, atvyksite į didelę ir patrauklią miesto aikštę, apsodintą citrinmedžiais. Čia įsikūrę miesto rotušė ir katedra (Se).

Faro katedra

Pastatyta XIII a., bet renovuota po 1755 m. žemės drebėjimo. Vidus išklotas inkustruotu marmuru ir raižyta mediena (azulejos), o kieme rasite koplyčią, pastatytą iš kaulų. Jei tai jūsų nedomina, tuomet vaizdas iš varpinės bokšto tikrai sužavės.

Faro savivaldybės muziejus

Jį rasite šalia Arco Repouso, dar vieno arkinio įėjimo į senamiestį, iškart už karaliaus Afonso III-ojo statulos. Muziejus įrengtas patraukliame XVI a. Vienuolyne.

Tarp kolekcijos galite rasti ir gigantišką Okeano mozaiką, išgelbėtą iš šalimais esančių romėnų griuvėsių Milreu.

Faro paplūdimiai

Jei vykstate į Faro salą dėl paplūdimių, turėkite omenyje, kad nors jų ir yra netoli Faro miesto centro, ir neužsiregistravote į viesšbutį prie paplūdimio, nuvykti teks laivu, autobusu arba taksi. 

Praia de Faro yra vienas populiariausių paplūdimių Faro mieste, ypač tarp portugalų šeimų vasaros metu. Taip pat galite išsinuomoti keltą arba katamaraną iš Porta Nova į senąjį Faro miestą Ilha Deserta, kurio 11 km paplūdimio ruože tikrai rasite ramią vietą.

Rio Formosa gamtos rezervatas

Norėdami iš arčiau pamatyti šį gamtos kampelį, galite pasinaudoti segvėjumi, kuris be didelių pastangų leis tyrinėti takus ir ežerus. Taip pat galite ten nueiti, minti dviračiu, arba joti arkliu.

Jei labiau patinka vanduo, vėlgi, galite pasirinkti iš kelių variantų, tarp kurių yra ir išvyka baidarėmis, ir saulėlydžio ekskursijos valtimi.


Peru: nuo indėnų nepabėgsi

Kalėdas sutikome Cusco, Naujus metus atšventėme Arequipoje, o tarpušvenčiu pakilome keturis kilometrus virš jūros lygio, norėdami apžiūrėti legendinį blynai su kiek virti baravykus Titikaką. Visą laiką mus lydėjo Peru indėnai: spalvingi, kramtantys koką, pardavinėjantys visiems velniams skirtas žoleles ir gyvenantys savo sunkų, tačiau mums labai įdomų gyvenimą.

Pirmiausiai grįžtame į Cusco, atsigauname po Machu Picchu vaizdų, nusiprausiame lietuje ir pradedame dėliotis tolimesnius darbelius. Žydrės tikslas – savaitę lankyti ispanų nemokami kursai ir persilaužti į naują lygį (take ir to the next level). Valdas nusprendžia, jog ateinančią savaitę daug miegos, rašys, taupys ir ilsėsis. Kiekvienam savi reikalai… Grįžę iš Aquas Calientes susirandame naują pigesnį (bet, kaip pasirodė, daug geresnį) viešbutį ir sustojame vienoje vietoje. Tai kažkas naujo mūsų kelionėje.

Liko kelios dienos iki Kalėdų, todėl neturime tikslo skubėti toliau. Cusco yra puiki vieta sustoti ir sutikti kokias europiečiams svarbias šventes prieš judant toliau. Sakysit, kodėl tik europiečiams, juk peruiečiai irgi krikščionys? Atsakysim: inkų „pacha mama“ („žemė motina“) čia daug svarbesnė už Mergelę Mariją, o pagoniškos šventės daug rimtesnės už kokias Kalėdas ar Velykas. Tai mes puikiai pajutome per kelias Cusco praleistas dienas. Todėl ir valgome labai atsargiai, žiūrėdami ką.

Kalėdinis indėnų turgus
Smagiausias dalykas, viešint Cusco – ilgai miegoti, o išsimiegojus apsivilkti šiltesnį megztuką ir klaidžioti siauromis miesto gatvėmis. https://ugg-boots.eu/kulinarija/ Jei pasiklysti, aukštis ir saulė diktuoja kryptį. Šitaip gali iki begalybės vaikščioti inkų kvartalais, atrasti vis naujas vieteles, kuriose vietinės moterys gano lamas ir bando iš turistų už nuotraukas uždirbti kelias soles.

Kartais lamos tiesiog įsispiria ir nusišlapina ant šaligatvio. Kartais nusituština, todėl vaikštant Cusco gatvelėmis svarbu ne tik atsimušinėti nuo vietinių indėnų pasiūlymų nusifotografuoti su meilia vietine mergaite, laikančia mažą avytę ar lamą rankose. Gyvendamas Cusco centre, greitai įpranti atsispirti nuo penkių pagrindinių pasiūlymų: išsikeisti valiutą, nusipirkti masažą, pietus prabangiame restorane, neblogą turą į vietas, kuriose jau buvai, arba žolės. Labiausiai vilioja masažų siūlytojos, jaunos ir išvaizdžios merginos, visais savo judesiais žadėdamos šį tą daugiau nei tradicinis nugaros pagrumdymas. Kita vertus, sunkiausia atsispirti kelių smulkių pinigėlių už nuotrauką prašančioms indėnėms – juk tokios spalvingos ir mielos…




Madridas – saulės miestas

Šį kartą atostogos atėjo taip, kaip ateina koks šeštadienis arba močiutės gimimo diena – dirbom, dirbom ir jos tiesiog atėjo. Metas aktyvus, todėl nebuvo laiko nei detaliam maršrutui parengti, nei vizijai, misijai ir strategijai sudaryti. Tiesiog penktadienį tyliai pabaigėm darbus, nuvykom į oro uostą ir išskridom į saulės miestą Madridą, turėdami tikslą aplankyti ne tik šį miestą, bet ir visą šiaurinę Ispanijos pakrantę.

„Katinų” miestas
Persėdant Frankfurte lėktuvas užvėlavo, todėl Madridą pasiekėm kiek vėliau, negu tikėjomės – apie pirmą nakties. Vėliau supratom, kad niekam čia tas neįdomu – žmonės be šeštos ryto nelabai užmiega, todėl savo draugus, pas kuriuos apsistojome, radome be vargo.

Keliauji per naktinį miestą ir grožiesi, kaip gyvenimas jame, net atokesniuose rajonuose, verda. Madridiečiai paprastai tiek užsišvenčia, kad kitą dieną miega iki pietų, o vakare vėl tūsinasi. „Lonely planet” rašo, kad dėl tokio gyvenimo būdo kiti ispanai madridiečius vadina katinais. Apibūdinimas, sakyčiau, labai arti tiesos…
Apsistojame draugų, kuriuos susiradome per hospitalityclub.org, bute. Kelionės ir paskutinė hyper aktyvi darbo diena taip išvargino, kad pasisveikinę norime tik griūti į lovą. Beveik taip ir pavyksta.

Kita diena prasideda jau gerai įsidienojus. Jokių konkrečių planų, ką pamatyti ir ką nuveikti neturime, bet vėliau paaiškėjo, kad čia niekas nieko neplanuoja.
Tiesiog eini į miestą, susitinki su draugais, eini į klubą, kitą klubą, tapas barą (papasakosiu daugiau, kas tai), servezerią (alaus barą), vėl į klubą… Gyvenimas kaip šventė.

Pirmo išėjimo į lauką tikslas – išgerti kavos ir užkąsti. Šeštadienį tai padaryti kiek sudėtingiau, nes ispanai jau pusiau švenčia, o sekmadienį beveik neįmanoma, nes tada jie jau švenčia, kaip dera. Mums pasitaiko šeštadienis, todėl viskas gerai.

Lengvos pažintys
Hola! Šitas žodis būtinas bet kurioje ispaniškoje įstaigoje ir geriau jį spėti pasakyti pirmam. Paprastas mandagumo gestas, be kurio tave padavėjai gal ir aptarnaus, bet tikrai nebus malonūs. Tokie jau tie ispanai – dirba savo malonumui, o jeigu darbas (ar klientas) jiem nemalonus, tai iš karto pamatysi.

Dar vienas dalykas, kuris gali kristi į akis kavinėse ar baruose – šiukšlės ant grindų. Ispanai sėdėdami prie baro nepergyvena dėl panaudotos servetėlės ir tiesiog meta ją ant žemės, todėl po kurio laiko prie baro susidaro tokios šiukšlių krūvelės, vėliau sušluojamos užeigos darbuotojų. Iš pradžių dėmesį atkreipia, bet vėliau įpranti.

Vienas geriausių dalykų, ką galima gauti rytais Ispanijos kavinėse, yra stipri „caffe solo” ir saldžios bandelės. Mmm… Kava visur, kur buvome, buvo vienodai gera, o bandelės tikrai skanios, todėl Lietuvoje rytais beveik nevalgydami per atostogas tapome tikrais pusryčių maniakais.

Taigi užkremtame pusryčių (apie 14 val. dienos) ir kreipiame savo kojytes miesto centro link. Pasisekė įsikurti visai netoli, todėl gana greitai prižingsniuojame pagrindinius miesto kvartalus.

Madridas neturi tokių saldainiukų, kaip darbas Vokietijoje, Eifelio bokštas, Tower bridge ar arklio ieškančio Gedimino skulptūra. Užtai žmonės šitam mieste – nors prie žaizdos dėk.
Vėliau vietiniai pasakojo, kad pažintys čia mezgasi ir užsibaigia akimirksniu. Eini gatve, pamatai simpatišką žmogų, pasisveikini ir čiuožiat kartu į klubą ar namo, DVD žiūrėti. Tiesiog taip.

Pabandykim tai įsivaizduoti Lietuvoje. Labas, kuo tu vardu? (pliaukštelėjimas per žandą). Gal einame į klubą, pašoksime, išgersime? (Trinktelėjimas į nosį). Supratau, netraukia. O tu domiesi? (spyris į tarpukojį). Na, maždaug taip. Read the rest of this entry »




Kietas Trinidado riešutėlis

Kietas Trinidado riešutėlis
Šitos salos iš karto nesukramtysi, kaip cheminio bulvių traškučio su plastmasinio sūrio įdaru. Trinidadas neatsiskleidžia iš karto, jis tarsi ežiukas pasitinka susirietęs į kamuolį ir atkišęs spyglius. Tik paėmęs jį ant rankų ir švelniai paglostęs gali pamatyti, kad tame spyglių kamuolyje slepiasi riesta nosis, žavios akytės ir aštrūs, bet nepikti nagučiai. O šitos kelionės laukėme labai ilgai.

kelionesPirmosios dienos sostinėje Port of Spaine praėjo desperatiškai galvojant, kaip kuo greičiau išsinešdinti iš šito miesto, o gal ir iš šitos salos. Po dviejų savaičių jau gana graudžiai mojavome šiam nesaugiausio valstybės miesto titulą turinčiam miestui. Netgi lankė šventvagiškos mintys pabūti čia savaitę ilgiau, jas pavyko nuvyti tik ištraukus didelių išlaidų kortą.

Kas pasikeitė? Tiesiog pradėjome triaukšti tą kietą riešutėlį, atrasdami vis naujų skonių. Pirmiausiai apsipratome su gatvėmis ir skubančiais įmonių darbuotojais. Atradome vis daugiau saugių ir smagių rajonų. Galiausiai perpratome vietinio transporto sistemą ir gana pigiai pradėjome keliauti po šalį, pamatydami vis daugiau jos spalvų ir susipažindami su jos istorija.

Trinidado gyventojai – tikras tautų, kultūrų, odos spalvų ir kalbų katilas. Ačiū už tai reikėtų tarti anglams ir ispanams, kurie pasikeisdami valdė šias salas, gabendami į čia esančias plantacijas vergus iš Afrikos. Vėliau salose padaugėjo užsidirbti norinčių atvykėlių iš Indijos ir Kinijos, o tašką padėjo iš gelmių ištryškusi nafta, atvėrusi Trinidado vartus viso pasaulio verslo žmonėms.

Taip ir jautiesi šioje saloje – tarsi katile, kuriame verda gyvenimas gatvėse, liejasi emocijos ir kartais pokšteli karštakošių jaunuolių šautuvai. Nieko ypatingo. Niujorke ar net tame pačiame Vilniuje kartais gali būti kur kas nesaugiau. Verda ir eismo sistema su britų palikimu – eismu kaire puse.

Praeini pakelėje pastatytą indų šventyklėlę, o greta – jau kinų prekybos kvartalas, už kurio būriuojasi Amerikos reperių muzikos garsiai klausantys juodaodžiai. „Respect, man“, – taria vienas iš jų ir atkiša kumštį. Tai pasisveikinimo ritualas, kurio metu užuot spaudus vienas kitam ranką užtenka lengvai sutrenkti kumščiais ar alkūnėmis.

Judi toliau ir už nugaros palikęs purviną uostą netrunki prieiti tvoromis apstatytą ir apsauginiais nusagstytą turčių kvartalą. Už jo stūkso gana nesaugios naktį ir benamių pilnos kapinės, o gretimame kvartale – vėl prekyba brangiais valgiais ir ekstravagantiškų mados kolekcijų pristatymas ekskliuzyviniuose vakarėliuose. O kur dar gražūs ežerai lyg veidrodžiai.

Išvažiuoji už miesto ir gali susipažinti ne tik su kamščių pilnomis gatvėmis, bet ir keletu salos įdomybių. Į Port of Spainą atvežti vergai buvo apgyvendinami lūšnose ant greta stūkstančių kalvų. Miestui tapus sostine čia kūrėsi vis daugiau turčių, kurie privengė vargingų kvartalų, tad savo namus statė arčiau jūros. Argi ne kurioziška situacija – vargšų bendruomenės dabar turi lūšnas kalvose su puikiais vaizdais į Karibų jūrą, o turčiai spaudžiasi nusausintose pelkėse…




Peru: keistenybių ir griuvėsių kraštas

Valdas į Peru šiaurėje esantį Piuros miestą atsibeldė diena vėliau už Žydrę, labai nelaimingas dėl prarastų 50 litų. Maždaug tiek nuostolių teko patirti vidurnaktį pasienyje keičiant JAV dolerius į soles, kai apsukraus keitėjo kalkuliatorius parodė neteisingą sumą.

Pasirodo, šitie fokusininkai sugadina skaičiuotuvus taip, kad netgi įvedant teisingus skaičius rezultatas būna apčiuopiamai mažesnis. Ir dar turbūt akyse pamato, kad prieš juos stovi apsimiegojęs žurnalistas su humanitariniu išsilavinimu. Informatiko su tokia paprasta artitmetika, kai vienas JAV doleris yra vertas trijų solių, neišdurtum. Valdą išdurti galima. Čia pat per kelis kvartalus pravežęs motorikša užsiplėšia penkių solių kainą. Už tiek su normaliu taksi per visą miestą pervažiuotum. Nesusitarta buvo iš anksto ir štai… Velnias, atsibusk!

Po tokios “puikios” pradžios pradeda vystytis atšiaurūs jausmai šitam kraštui ir jo žmonėms, bet čia tik pirmasis kultūrinis šokas. Nesinori daryti išvadų po pirmųjų viešnagės valandų. Gerai, kad netrukus laukia susitikimas su Žydre. Po kelių minučių jau labinamės nedideliame viešbučio kambarėlyje, kurį dieną prieš pasirinko apsimiegojusi Žydrė (taigi, kambarys primena močiutės palėpę) ir kartu einame ieškoti kito, normalesnio.

Pirmos geros naujienos – viešbučiai Peru tikrai pigūs. Tą buvome pajutę jau pirmąkart atvykę į Peru prieš kelis mėnesius. Dabar vėl maloniai stebimės už normalų kambarį su vonios kambariu, televizoriumi (jo beveik nežiūrim, bet vis tiek malonu) ir dviem gelsvais rankšluostukais mokėdami dešimt JAV dolerių (už abu). Net Ekvadore tokią kainą retai gaudavom. Toks pigus pramogos man tikrai patinka. Tiesa, gera kaina mūsų nesulaiko Piuroje ilgiau nei vienai nakvynei. Jau esame čia buvę ir nieko gero nepamatėm. Nepuoselėjam didelių vilčių ir dabar.

Nuotaiką kiek pataiso apsilankymas “visai nieko” rūbų parduotuvėje, kur Žydrei pagaliau pavyksta nusipirkti naujas kelnes (ieškojo jau keli mėnesiai), o ir Valdas šiek tiek atnaujina garderobą. Tačiau tašką Piuros istorijoje padeda riebus kažkokios skylės greta mūsų viešbučio padavėjas Pepė. Puola su mumis bendrauti, tačiau nutraukia kiekvieną sakinį ir pabaigia jį pats. Dar vienu klausimu. Taip gal dešimt minučių esam gniuždomi, kol pabaigiam gėrimus ir nusprendžiam atsisveikinti. Pepė tuo metu kemša vištiena ir atsainiai atkiša riebaluotą kumštį – suprask, ranka nešvari, tai paspausti negaliu. Ir net visai nepagalvoja apie savo sveikata. Trinktelim kumštis į kumštį ir bėgam plautis rankų.

Peru keistenybės
Apie tai vėliau tikriausiai dar ne kartą rašysim, bet nėra kitos išeities. Peru yra pakankamai civilizuotas, bet vis tiek labai keistas kraštas. Sunku pasakyti, kodėl taip yra, tačiau visokie keistumai tiesiog kiša galvas iš už kiekvieno kampo jau nuo pirmos dienos.




Pramogos Lietuvoje

Didžioji dalis Lietuvos gyventojų skundžiasi, kad Lietuvoje blogai. Aš manau kitaip, reikia tik šiek tiek papramogauti ir jūsų mąstymas taip pat pasikeis! Žiemą galbūt iš tiesų nėra ką veikti, bet vasarą… Galima išmokti ir sužinoti kiek virti cepelinus

Žiemą galite slidinėti ant mūsų menkų kalvelių – Liepkalnyje (Vilniuje), Ignalinoje, Druskininkuose, Birštone. Įdomiausia turbūt naujojoje Druskininkų slidinėjimo trasoje, kuri turi slidinėjimo vietas tiek viduje, tiek lauke bei lygumos slidinėjimo trasą!

Vaikams, moterims, merginoms įdomu būtų pajodinėti žirgu, kaip iš senų vaikystės pasakų. Šią paslaugą teikia Trakuose ir Anykščiuose. Nepraleiskite šios galimybės, nes žiemą darytos nuotraukos jodinėjant žirgais būna iš tiesų įspūdingos.

Žiemą gausu pramogų patalpose – prekybos centrai, koncertai, spektakliai. Žinoma daugiausia pramogų patalpose rasite didžiuosiuose šalies miestuose – Vilniuje, Kaune, galbūt Klaipėdoje, o mažesnių miestelių gyventojams teks džiaugtis sniego pramogomis!

Vasarą pramogų yra devynios galybės, pradedant labas nuotykių parke Vilniuje, one nuotykių parke Druskininkuose, lokės pėda, kuriuose galėsite karstytis medžiais, persikelti per Nerį ir Nemuną, patirti neišdildomų įspūdžių ir adrenalino antplūdį.

Vasarą taip pat galima jodinėti, važinėtis kartingais, maudytis prie jūros, keliauti po įvairias lankytinas Lietuvos vietas – stelmužės ąžuolas, nacionaliniai parkai, aplankyti kurortus.

Turbūt populiariausias kurortas Lietuvoje – Palanga, vasarą nerasi vietos kur pasitiesti rankšluosčio paplūdimyje. Palangoje galima pasinerti ne tik į naktinių pramogų siautulį, bet ir aplankyti tokias vietas kaip pajūrio regioninį parką, gintaro muziejų, pamatyti daugybę skuptūrų – „Eglė žalčių karalienė“, „Šaulys“, „Tau, Birute“. Jeigu išalkote Palangoje galite skaniai pavalgyti ir atsigerti alaus kavinėje Juozo HBH.

Palangoje didžioji dalis lietuvių jau yra atostogavusi, o jeigu jūs dar ne, jau turite kur praleisti ateinančias vasaros atostogas! Juk saulė ir jūra – maloniausias dalykas.




Baidarių nuoma Aukštaitijoje – kokį maršrutą pasirinkti?

Baidariu nuoma

Artėjant vasarai vis dažniau susimąstoma, kur būtų galima nukeliauti ir kaip praleisti atostogas. Pastaraisias metais itin išpopuliarėję žygiai baidarėmis Lietuvos upėmis ir ežerais yra puikus būdas atitrūkti nuo rutinos, pabėgti nuo miesto šurmulio ir keletą dienų praleisti aktyviai poilsiaujant nuostabios gamtos apsuptyje. Visuomet kyla klausimas, kokį maršrutą pasirinkti. Vieni populiariausių vandens kelių yra nusidriekę rytų Lietuvoje, tad baidariu nuoma Aukstaitijoje gali pasiūlyti platų įvairios trukmės žygių baidarėmis maršrutų. Pasiūlysime rinktis iš 3 skirtingų trasų, kurių trukmė yra nuo 1 iki 3 dienų.

  • Vienos dienos išvykai rekomenduojama rinktis gražiausią Aukštaitijos nacionalinio parko maršrutą ir keliauti Būkos bei Srovės upėmis. 21 kilometro kelionė pradedama Utenio ežere, iš kurio išplaukiama į girių ir miškų apsuptyje vinguriuojančią Būkos upę. Ypač švariu vandeniu pasižyminti upė įdomi ir tuo, jog kažkada ja būdavo plukdomi sieliai. Praplaukę Vaišnoriškės kaimą būkite pasiruošę susigrumti su gerokai sustiprėjusia upės srove, o atsipalaiduosite pasiekę Baluošo ežerą, kur galėsite grožėtis puikia panorama ir net 7 ežero salomomis. Kitas etapas – Skriogžlės ir Alksnelės upeliai bei Srovės upė. Finišas pasiekiamas Ūkojo ežere.
  • Jei norite keliauti keletą dienų, tai galite padaryti pasirinkę maršrutą Žeimenos upe. Žeimena, tai ypač vandens turistų mėgstama rytų Lietuvos upė, kuria plaukiant galima grožėtis plačiais slėniais, smėlingais skardžiais, skaidriu vandeniu ir smėlėtu upės dugnu. Ši 2 dienų kelionė pradedama prie Kaltanėnų miestelio, kuriame siūloma aplankyti neogotikinę bažnyčią, o tik iš jo išplaukus pakrantėje bus matomas senojo dvaro svirnas. Plaukiama iki protakos, jungiančios upę su Telio ežero, kur derėtų įsirengti stovyklavietę nakčiai. Antrąją dieną plauksite dar 19 kilometrų, pakeliui galite sustoti Švenčionėliuose, o kelionė užbaigiama Liūlinės kaime.
  • Maršrutas įspūdingo grožio Molėtų ežerais ir Lakajos upe, vinguriuojančia paslaptingais Labanoro miškais ir giria, trunka net 3 dienas. Startuojama Molėtuose, pirmąją dieną plaukiama Siesarčio upe ir ežeru, tuomet – Kamužėlių bei Baltųjų lakajų ežerais. Antroji diena pradedama Juodųjų lakajų ežere, o toliau trasa tęsiasi Lakajos ir Aldikio upėmis. Paskutinę kelionės dieną plaukiama Lakajos ežeru ir upe, o finišas pasiekiamas priplaukus šalia Žeimenos upės įsikūrusį Liūlinės kaimą.

Rinkitės vieną iš aprašytųjų maršrutų ir tikrai suprasite, kad atostogos savoje šalyje gali būti įdomios, turiningos ir nuotaikingos.




Ruošiatės gyventi Londone? Pasiruoškite tam

Emigracijos kelią renkasi tūkstančiai žmonių. Vieni tai daro vedini finansinių paskatų, kiti siekdami kokybiško ir jiems įdomaus bei patrauklaus mokslo, dar kiti tiesiog nori patirti nuotykių, pažinti svetimą kultūrą ar paįvairinti savo gyvenimą. Kad ir kokios priežastys bebūtų, migracija reikalauja turėti santaupų ir šiokių tokių žinių – kuo jų daugiau, tuo lengviau.

Pinigų reikia skrydžiui, kelionei atvykus į miestą bei vykstant iš oro uosto į miesto centrinę dalį, nes dauguma oro uostų nutolę nuo gyvenamų zonų. Dar papildomai gali kainuoti Jūsų mantos pergabenimas, priklausomai nuo to, kiek daiktų atsivešite su savimi, kiek atvyks vėliau, kokį būdą pasirinksite. Londone patogu pasinaudoti „Removals in London” paslauga, kuomet Jūsų daiktų pervežimu užsiima viena komanda. Patogu, pigiau ir nereikia sukti galvos Jums. Kituose miestuose taip pat galite rasti ką nors panašaus.

Vykstant į užsienį dažnai pagalvojama ir apie kelionę nuosavu automobiliu. Vertėtų gerai pagalvoti, ar verta į kelionę leistis senus, ne itin patikimu automobiliu – jo remontas daugelyje Vakarų Europos valstybių gali kainuoti daugiau nei pats automobilis – auto paslaugų kainos Lietuvoje ir, pavyzdžiui, Vokietijoje gali skirtis net ir iki 10 kartų. Išeitis – naujesnio automobilio įsigijimas. Jei vykstate ekonominiais sumetimais, automobilio lizingas gali būti puikiu pasirinkimu. Tokiu atveju į naują gyvenimą keliausite komfortabiliu, saugesniu ir labiau patikimu automobilio, o lietuviškos lizingo įmokos dirbant Vakarų Europoje tikrai neatrodys didelės.

Vykstant į naują šalį reikėtų kuo daugiau apie ją pasidomėti iš anksto jei norite išvengti įvairių nesusipratimų. Keliaujantiems savo automobiliu būtina pasidomėti vietos kelių eismo taisyklėmis, planuojantiems nuomotis būstą – kokios sąlygos būtinos nuomininkams, labai dažnai atsisakoma nuomoti tiems, kurie neturi oficialaus darbo, negavę rekomendacijų, tad gali tekti pasukti galvą kaip įgyvendinti reikalavimus kai dar nesate dirbę ir gyvenę šioje šalyje. Tuo tarpu Didžiojoje Britanijoje susiduriama ir su problemomis atsidarant banko sąskaitą – norint ją atidaryti dažnai reikalaujama nurodyti darbovietę ir pateikti gyvenamos vietos įrodymą, tuo tarpu norint įsidarbint reikalinga banko sąskaita, o dažnai pasirenkama gyventi įvairiuose nakvynės namuose, moteliuose, turintys draugų ir artimųjų glaudžiasi pas juos.

Kaip bebūtų, keliauti ir pakeisti gyvenamą plotą kartais labai įdomu ir naudinga, tad sveikiname pasirinkus tokį žingsnį ir linkime visokeriopos sėkmės.




Būdas labai operatyviai nuvykti į Angliją

Lietuva Anglija Lietuva

Jau ne pirmi metai, kai daugelis mūsų šalies gyventojų naudojasi Lietuva Anglija Lietuva maršrutais važiuojančių mikroautobusų paslaugomis. Tai yra ne tik puiki priemonė keleiviams pervežti, tačiau taip pat ir tobulas būdas transportuoti įvairaus dydžio ir svorio bagažą. Jei prieš penketą ar dešimt metų buvo galima naudotis vos kelių vežėjų paslaugomis, tai šiandien situacija rinkoje yra visiškai pasikeitusi.

Kasmet daugėja Lietuva Anglija Lietuva kursuojančių mikroautobusų. Žinoma, jų didėjanti pasiūla yra tiesiogiai įtakota nuolat augančio emigrantų skaičiaus. Vis dar daug lietuvių Lietuvoje nemato didelių perspektyvų, todėl nusprendžia rizikuoti ir laimės ieškoti svetur. Be abejo, tai yra labai liūdna situacija, tačiau puikiai suprantama, kad žmonės ieško geresnių gyvenimo sąlygų ir didesnio atlyginimo.

Ir nors didžioji dalis emigruojančių žmonių tai daro dėl prastos gyvenimo kokybės, tačiau yra tokių, kurie į Angliją vyksta vedami didelio smalsumo. Šiai keliautojų grupei priskiriami žmonės nori suprasti, kokias perspektyvas mato didelė dalis išvykstančių tautiečių.

Be abejo, jei nemokate anglų kalbos ir bijote sunkaus darbo, vargu ar ši šalis gali būti tinkamas pasirinkimas, tačiau visiems tiems, kurie nesibaimina ilgų darbo valandų ir moka kalbėti angliškai, Anglija gali priimti labai svetingai.

Taigi, jei ir jūs šiuo metu puoselėjate viltis išvykti ir pakeliauti po užsienį, kur taip pat turėtumėte galimybių papildomai užsidirbti, pasidomėkite minėtu maršrutu kursuojančiais vežėjais. Kai pasirinksite jums tinkamiausią variantą, susisiekite ir rezervuokite vietas mikroautobuse.

Atminkite, kad kelionė mikroautobusu trunka apytiksliai vieną parą. Suprantama, kad kelionės metu yra ne kartą sustojama, todėl galima atsipūsti ir pailsėti. Dažniausiai šiuolaikiniuose mikroautobusuose yra ne tik garso, bet ir vaizdo sistemos, todėl keleiviai gali žiūrėti mėgstamus filmus ir mėgautis muzika.

Be to, kelionių mikroautobusais metu įprastai susipažįstama su begale įvairių įdomių žmonių, todėl kelionė neprailgsta ir pralekia neįtikėtinai greitai. Dėl šių priežasčių tikrai neturėtumėte jaudintis, kad tokio tipo kelionė jus labai išvargins ir pareikalaus daug jėgų. Galite būti tikri, kad vežėjai atvyks į jūsų nurodytą vietą, pakraus jūsų bagažą ir transportuos jus į pageidaujamą Anglijos vietą.




Žygiai vyksta ir žiemą

Dauguma žmonių savo kuprines ir turistinius reikmenis po vasaros išneša į rūsius, sandėliukus, išvežą į garažus ar dar kur giliai nugrūda. Tačiau kruopelytė entuziastų neskuba to daryti – jie aktyviomis pramogomis gamtoje užsiima ir žiemą. Nuo paprasčiausių pasivaikščiojimų iki tokių vasariškų pramogų kaip pasivažinėjimas dviračiu ar plaukimas baidarėmis.

Žinoma, baidarių nuoma žiemos metu tikrai nėra tai, ką siūlome Jums išmėginti – čia tikrų ekstremalų ir įsišaknijusių baidariautojų hobis, kuris reikalauja nemenko pasiruošimo ir žinių. Dviračiais važinėti žiemos sezono metu ir nėra pats saugiausias ir geriausias būdas leisti laisvalaikį, tačiau nedidelės apimties žygis, slidinėjimas tiek kalnuotomis, tiek lygiomis vietovėmis – kodėl gi ne?

Žygis pėsčiomis ar slidėmis dažnai įdomus ne tik dėl gerai praleisto laiko, bet ir puikios kompanijos. Tokiuose žygiuose lengvai randama naujų pažinčių, susipažįstama su netoli namų esančiomis apylinkėmis, kurių nelankėte anksčiau, nes jos nepakliūdavo į Jūsų kasdienio maršruto ribas. Net jei šalie esantis miškelis ar parkelis Jums pažįstamas, nes mėgstate jame bėgioti šiltais vasaros vakarais, žiemą jis gali būti visai kitoks, neatpažįstamas. Pamėginkite – galbūt nustebsite kaip tai smagu.

Tūkstančiai žmonių žiemą skuba ir prie jūros. Tai net ne žygis, o tikrų tikriausia poilsinė kelionė, suteikianti daug daugiau poilsio nei vasarą, bent jau daugumai išmėginusių. Kodėl? Paprasčiausiai žiemą prie jūros tuščia ir ramu. Žinoma, ir šaltoka bei vėjuota. Žiemos metu prie jūros leidžiasi tie, kuriems nereikia aktyvių pramogų, o norisi poilsio ir ramybės. Užtenka vos poros dienų ir užplūsta kur kas geresnė nuotaika, daugiau motyvacijos grįžus dirbi, mokytis ar tęsti kitą veiklą. Šaltuoju metų laiku pajūryje galima sutikti labai įvairių žmonių: porų, šeimų su vaikais, senjorų. Kiek mažiau studentų ir moksleivių, tačiau ir tarp šių būna tylios žiemiškos jūros gerbėjų. Didelis privalumas – mažesnės apgyvendinimo kainos viešbučiuose, nors ir pasirinkimas būna sumenkęs – kai kurios apgyvendinimo įstaigos ne sezono metu tiesiog nedirba.

Kaip matote, žiema – puikus metas atostogauti, vykti į gamtą, nesvarbu, rinksitės ramų poilsį prie jūros, Jus vilioja koks nors žygis pėsčiomis ar su slidėmis, o gal ieškosite, kas užsiima baidarių nuoma žiema – būti gryname ore būtina ir žiemos metu, tereikia pasirūpinti tinkama apranga.