Mano kelionė į Kaukazą

Mano kelionė į Kaukazą
0 votes, 0.00 avg. rating (0% score)

Pamenu, kažkada keliavome su tėvu į Kaukazą. Viskas prasidėjo, kai mes nuėjome į kelionių agentūrą, joje mums tokia linksma tetulė suorganizavo kelionės maršrutą ir tuo metu mums teko jai sumokėti ir laukti kelionės datos. Prasidėjo su įprasta kelione Klaipėda – Kaunas. Tuomet mes jau vykome iš Kauno per Latviją į rusyną. Tuomet pasiekę sostinę pasinaudojome metro, dar pakeliui įspūdinga buvo, kai ten pamačiau po 6-8 eismo juostas į abi puses, tai kelionė iki traukinio buvo ilgoka. Taigi, gana greitai nuvykome iki oro uosto ir jau jame pralaukėme tris valandas, kol sulaukėme lėktuvo. Skridome aukštai, matėme debesis ir girdėjome baisiai ūžiantį lėktuvo variklį. Kėdės buvo nepatogios ir kietos. Apie maistą net nekalbu, jis buvo nevalgomas, tačiau medus buvo visai nieko. Rusijoje labai populiaru juoda arbata su citrina ir medumi, šis gėrimas ten tarsi kultūros dalis ir savotiškas indikatorius, kad tu – jau Rusijoje.

keliavimas į Kaukazą

Taigi, nusileidome miestelyje, kurio pavadinimas lietuviškai būtų Minvandenys. Šis regionas labai garsus mineraliniais vandenimis, ten miestelyje buna nuo 5 iki 30 mineralinių vandenų šaltinių. Tai kai kuriuose iš jų išgaunamas vanduo net parduodamas Lietuvoje. Tuomet mes vietiniu autobusu keliavome iki mūsų giminių miestelio. Jie įsikūrė gatvėje, kuri būtų labiau vadinama Žiedine. Po to pastebėjau, kad tas miestelis ir jo vienas rajonas turi identišką gatvių ir gatvių pavadinimų seką kaip Maskvos metro. Tą Žiedinę gatvę, pavyzdžiui, kirto gatvės Spalio ir dar kažkokia, kurios nepamenu, bet jos ėjo lygiagrečiai.

Tai štai, pirma kelionė buvo link vietinės upės, ten maudėsi daug vaikų ir paauglių, mačiau vieną visai dailią mergiotę, kuri netoliese braidė tik su rankšluosčiu ant kūno, tiesa, po to nusisuko nuo manęs į tokį dolomitinį skardį ir, nusimetusi rankšluostį, apsimovė maudymosi aprangą. Kiaulė, pagalvojau, bet gal ir gerai. Tada tikrai būčiau užkalbinęs susipažinti, o kalbėti beveik nemokėjau. O ir ką būčiau pasakęs?

– Labas, tu nuoga labai graži, aš Pranas iš Lietuvos, gal nori susipažinti? Bet deja, negalime susitikti, nes mano tėvas

Tada grįžome namo, pasikepėme šašlykų ir jau ėjome miegoti, nes nuo 28 valandų kelionės tikrai galvos atsijungė.

Kitą rytą pasitikome su maistu – daug maisto, po to išėjome pasiganyti po miestelį, jis jau turėjo tokias technologijas, kaip spalvoti telefonai ir net spalvotos grindų plytelės, jos, tiesa buvo pusiau spalvotos, nes tik viena pusė buvo dažyta, labiau priminė , kad ta plytelė buvo pamerkta į dažus. Taigi, tokiomis plytelėmis keliavome pro alaus daryklą link turgaus. O štai turgus – vieta, kur buvo kažkas neįtikėtino. Toks kaip miesto širdis ir tautų kratinys.



Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *