Kaip parenkama plieninė stogo danga

Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad pagrindinis šio straipsnio klausimas yra ganėtinai paprastas, tačiau taip tikrai nėra. Nors plieninė stogo danga yra labai universali ir ji būna įvairių profilių, bet yra tam tikrų niuansų, kuriuos apie plienines stogo dangas yra verta žinoti.

Pradėkime nuo to, kad plieninės stogo dangos turi įvairius plieno padengimus. Plieninę dangą sudaro juodo metalo, cinko, grunto ir dažo sluoksnis. Juodo metalo storis dažniausiai būna 0,45 mm, o su visais sluoksniais plieninės stogo dangos storis būna 0,5 – 0,55 mm. Būna ir storesnių stogo dangos lakštų, bet jie naudojami ne stogams, o laikančiosioms konstrukcijoms. Tęsiant temą apie stogus, plieninės stogo dangos storis priklauso nuo to, kokius dažus naudoja gamintojas. Jei viršutinis dažų sluoksnis bus polesteris, tuomet lakšto storis – 0,5 mm, o jei puralas – 0,55 mm. Pabrėžtina, kad save gerbiantys plieninių stogų gamintojai, puralą dažo ant šiek tiek storesnio plieno lakšto.

O kas yra „save gerbiantys“ gamintojai? Atsakymas labai paprastas – tai gamintojai, kurių fabrikai yra įsikūrę Europos Sąjungos šalyse: „Arcelor“, „SSAB“, „Ruukki“, „Miriad“ ir kt. Galbūt ir kiti plieno gamintojai gamina pakankamai kokybišką plieninę stogo dangą, tačiau tokiu atveju rizika gali būti šiek tiek didesnė.

Jūs galite klausti: kuo puralas skiriasi nuo polesterio? Suprantama, kad šie pavadinimai eiliniam žmogui nieko nesako. Pasistengsime paaiškinti kuo paprasčiau. Puralas yra brangesnė plieninė stogo danga. Jos dažo sluoksnis būna storesnis, todėl mažiau braižosi. Taip pat puralas ilgiau išlaiko spalvą nei polesterio padengimas. Dėl šios priežasties puralui suteikiama ilgesnė garantija – jis ilgiau nenublunka. Galime išduoti nedidelę paslaptį – net 90 % stogų Lietuvoje yra uždengta su plienine stogo danga polesterio padengimu. Juk nėra didelio skirtumo tarp 30 ar 40 metų suteikiamos garantijos. Po tokio ilgo laiko tarpo stogo danga būna pasenusi morališkai ir bet kuriuo atveju norima ją pakeisti. Galbūt praėjus ne vienam dešimtmečiui, mes stogus dengsime saulės kolektoriais ir naudosime tik atsinaujinančios energijos šaltinius.

Dabar vertėtų papasakoti apie plieninių stogo dangų profilius ir jų panaudojimo galimybes. Yra trys pagrindiniai plieninių dangų profilių tipai: čerpinis profilis, trapecinis profilis ir klasikinis profilis.

Čerpinis skardinis profilis Lietuvoje yra populiariausias. Šis stogo dangos profilis parduodamas lakštais, kurie pagaminami tokio paties ilgio kaip ir stogo šlaito ilgis, todėl montavimas yra labai greitas ir paprastas. Taip pat čerpiniai profiliai būna gaminami ir trumpais lakštais. Tada jo kvadrato kaina būna didesnė, tačiau nebūtini tikslūs stogo matmenys. Čerpinio profilio mažus lakštus mėgsta stogdengiai, kuomet atlieka namo renovacijas ir nežino tikslių stogo matmenų. Mažiausias galimas stogo nuolydis plieniniui čerpiniui profiliui yra 17 laipsnių. Jei nuolydis bus mažesnis, vanduo gali laikytis žemiausiose profilio vietose ir po truputį pradėti skverbtis per sraigtą į stogo konstrukciją.

Trapecinis profilis dažniausiai montuojamas ant fasadų ir stogų pakalimų. Trapecinį plieninį profilį yra lengviau sumontuoti, nes jam nereikia tikslaus stogo lentų išdėstymo. Taip pat šią plieninę stogo dangą galima montuoti ant žemesnių nuolydžių nei čerpinį profilį. Bet ant gyvenamų namų žmonės labai retai montuoja šį trapecinį profilį, nes jo išvaizda nėra itin patraukli ir labiau tinka pramoniniais tikslais.

Klasikinis plieninis stogo profilis gali būti montuojamas nuo 4 laipsnių stogo nuolydžio. Yra du klasikinių plieninių stogo dangų tipai: užspaudžiamas ir užvalcuojamas. Užspaudžiamą klasikinį profilį lengviau montuoti, tačiau jo montavimas su stogo danga nėra toks tvirtas kaip užvalcuojamo. Pasirinkus šią plieninę stogo dangą reikia nepamiršti, kad ne kiekvienas meistras mokės sumontuoti tokį stogą, todėl darbų kaina gali būti šiek tiek didesnė.