Integruoti dokumentai

Integruoti dokumentai jungia įvairius taikomosiomis programomis sukurtus objektus.  Jie naudojami kuriant ataskaitas, pristatant projektus, įvairius gaminius ir t.t. Patogiausia taikomosiose programose atskirai parengti skirtingų tipų elementus, pvz., lenteles, foto nuotraukas, filmus, o po to juos sujungti į vieną integruotą dokumentą. Taip pat patogu šiuos atskirus dokumentus redaguoti tomis pačiomis programomis, kuriomis buvo sukurti. Integruotas dokumentas vadinamas sudėtiniu dokumentu  Compound Document). Integruotų dokumentų kūrimui naudojama technologija vadinama objektų susiejimu ir įterpimu – OLE technologija. Object linking and emledding. T.y. Microsoft firmos technologija.

OLE technologija leidžia komponuoti įvairius objektus Windows terpėje, pvz.,komponuoti technologinės programos duomenų  rinkimus ir procedūras.Į sudėtinį dokumentą objektai gali būti įterpiami srities linking  ar įterpimo būdu.Srities atveju priminimai fiziškai lieka ten,kur buvo sukurtas pirminis objektas.Integruotame dokumente yra tik nuorodos į objektų  ir duomenų sąrašą.

Pagrindiniai srities būdo privalumai:

1. nedidelė sudėtinio objekto apimtis;
2. galimybė pirminį objektą panaudoti keliuose integruotuose dokumentuose.

Įterpties atveju objekto kopija fiziškai esti sudėtiniame dokumente, drauge su informacija tokiam objektui valdyti. Šiuo atveju sudėtinis dokumentas yra didelės apimties. Įterpties technologijos pranašumas yra integruoto dokumento mobilumas, kadangi jį galima perkelti į bet kokią vietą.  Atnaujinama informacija kaip šiuo metu džiovinti maisto produktus.

OLE technologija leidžia naudoti labai daug informacijos formų, pvz., garsą, vaizdą, animaciją…

Susiejant dokumentus integruo-tame dokumente įrašoma tik nuoroda į pagrindinį objektą. Pats objektas lieka šaltinio faile. Formuojant ekrane dokumento vaizdą, panaudojami ne tik pačio dokumento, bet ir jame sudarytų objektų pradiniai duomenys. Todėl informacijos paskirties dokumentai atsinaujina pakitus šaltinio duomenims.

Įterpimas.Įterpiant objektus jie tampa integruoto dokumento dalimi ir neturi jokio tiesioginio ryšio su savo šaltiniais aktyvizuojant tokius objektus, iškviečiamos jų taikymui skirtos šaltinio programos.

Pasirenkant technologiją reikia atsižvelgti į šiuos faktorius:

1.disko dydis. Jei įterpiamas objektas labai didelis, o disko apimtis nepakankama, geriau naudoti susiejimą, kadangi tada nesukuriama nauja objekto kopija

2.objekto pasikeitimai. Jei numatoma, kad objektas dažnai keisis ir pageidaujama, kad šie pokyčiai būtų pridėti dokumente, geriau naudoti objektų susiejimą.

3.ryšys su šaltiniu. Įterpimą geriau naudoti tada, kai ryšys su šaltinio dokumentu gali būti sutrauktas.