Fransua Moriako „Gyvačių kamuolys“

5.00 avg. rating (99% score) - 2 votes

Fransua MoriakasNobelio literatūros premijos laureatas F. Moriakas trečiame praėjusio amžiaus dešimtmetyje pristatė viena iš įsimintiniausių savo darbų – „Gyvačių kamuolys”. Primąją šios knygos dalį itin palankiai sutiko dauguma to meto literatūros kritikų. Šis romanas yra populiarus ir dabar. Apie pirmąją Fransua Moriako romano „Gyvačiių kamuolys” dalį galima perskaityti šiame įraše. Na, o mes bandysime apžvelgti kitas šios knygos dalis.

Antrasis „gyvačių kamuolys“ kūrinyje – Luji vaikai ir anūkai. Šiuos kone tiesiogiai galima taip pavadinti, nes jie tik ir telaukia, kol senis numirs – jie laukia nemažo palikimo, net ima regzti prieš jį sąmokslus. Tai jaunimas, kuriam visiškai neįdomu, kaip iš tiesų gyvena ir jaučiasi Luji, jie nenori su juo bendrauti. Negalima paneigti ir to, jog prie tokio palikuonių ir giminaičių elgesio prisidėjo ir pats herojus Luji, bjauriai elgdamasis ne tik su sutuoktine Iza, bet ir visais kitais.

Trečiasis kūrinyje užfiksuojamas „gyvačių kamuolys“ – viename iš skyrių tampantis visuomenėje viešpataujančių egoistinių ir piniginių interesų simboliu. Jis ir padeda atskleisti socialinę kritinę šio Moriako kūrinio idėją. Gyvačių kamuolio simbolis pabrėžia herojaus vidinį dramatizavimą, jo sugebėjimą matyti savo paties ydas.

Bet grįžkime prie tylos. Ji čia siejama ne tik su neapykanta ar panieka, bet ir su kitais motyvais. Vėliau ji įgauna ir ligos bei mirties atspalvį. Herojus Luji jaučia artėjančią mirtį, jis jau pačioj romano pabaigoje galvoja apie tai, jog mirtis įamžino tylėjimą – Iza mirė anksčiau už jį, taip ir neperskaičiusi laiško, nesužinojusi jo paslapties. Tad tyla kūrinio pabaigoje įgauna ir sakralumo – paslaptys nusinešamos su savimi į kapą, mirties tyla užgniaužia protus bei širdis.

Kuo man patiko šis kūrinys? Idėja. Moriako kūrinys, nors ir išleistas prieš gerus aštuoniasdešimt metų, šiandien yra visiškai nepraradęs aktualumo. Drįsčiau teigti, jog jis dabar galbūt yra net dar aktualesnis – visuomenėje dar labiau jaučiamas susvetimėjimas, materialūs dalykai tapę svarbiausiais, vyrauja įvairūs asmenybių, grožio, turto kultai, verčiantys dalį visuomenės jaustis nevisaverčiais ar niekingais. Todėl, manau, knyga yra vis dar aktuali – ko gero, kiekviename iš mūsų galima rasti po gyvačių kamuolį.



Parašykite komentarą