Leidimai ir licencijos

Posted: 2014/06/03 | Author: | Filed under: Verslas, paslaugos | Tags: , , | Leave a comment »

Pradedant verslą ir steigiant įmones paslaugų srityje, neišvengiamai susiduriama su valstybės ar savivaldybės institucijų keliamais reikalavimais. Dažnai, įstatymų nustatytais atvejais įmonės gali imtis tam tikros rūšies veiklos tik gavusios atitinkamą licenciją. Licencijuojant tam tikrą įmonių veiklą, paprastai yra siekiama užtikrinti, kad veiklą vykdančios įmonės tūrėtų reikiamus įgūdžius tai veiklai vykdyti. Taigi vykdant tam tikras veiklas įmonė privalo turėti visas licencijas ir leidimus, kurie įstatymuose nustatyti kaip būtini įmonės veiklai.

Prieš pradedant verslą būtina žinoti, ar veikla kurią ruošiamasi vykdyti nėra licencijuojama, o jei veikla yra licencijuojama, kuri institucija yra tiesiogiai atsakinga už tam tikro leidimo išdavimą. Lietuvoje yra apie 100 institucijų, išduodančių leidimus ir licencijas verslininkams, norintiems vykdyti veiklą Lietuvoje.

Kiekvienai licencijuojamos veiklos rūšiai LR Vyriausybė tvirtina licencijavimo taisykles. Patvirtintose licencijavimo taisyklėse būna nurodoma licencijuojama veikla, licenciją išduodanti institucija, šios institucijos įgaliojimai, licencijai gauti reikalingi dokumentai, pateiktų dokumentų nagrinėjimo tvarka, rekvizitai ir kita būtina informacija. Paprastai licencija būna išduodama neterminuotam laikui, jei yra įvykdytos licencijavimo taisyklėse nustatytos sąlygos.

Verta žinoti, kad fiziniams asmenims vykdant tam tikras ūkines komercines, gamybines ir kitas veiklas yra nustatyti reikalavimai įsteigti juridinį asmenį. Tai reiškia, kad tam tikras veiklas gali vykdyti tik juridiniai asmenys, todėl gyventojai, kaip fiziniai asmenys, šių veiklų vykdyti negali.

Taigi, prieš užsiimant tam tikros rūšies veikla, asmuo, pradedantis verslą, turėtų įsitikinti, ar tai veiklai nėra reikalaujama licencijos, kadangi nemažai veiklų yra licencijuojamos ir prieš jas vykdant būtina gauti atitinkamą licenciją ar leidimą.

Įmonės steigimo eiga

Posted: 2014/05/30 | Author: | Filed under: Verslas, paslaugos | Tags: , , , | Leave a comment »

Prieš steigiant įmonę, visų pirma reikėtų žinoti ar norima dirbti vienam, ar kartu su partneriais. Taip pat, renkantis įmonės juridinę formą, reikėtų atsižvelgti į numatomą veiklos sudėtingumą ir turimą kapitalą, kadangi nuo pasirinktos įmonės juridinės formos labai priklausys mokėtinų mokesčių dydis, mokesčių mokėjimo tvarka, apskaita, įmonės administravimo išlaidos bei įmonės savininkų atsakomybės pasiskirstymas.

Dažniausiai steigiant naujas įmones registruojami šių teisinių formų juridiniai asmenys: akcinė bendrovė (AB), uždaroji akcinė bendrovė (UAB), žemės ūkio bendrovė (ŽŪB) ir mažoji bendrija (MB).

Kadangi visų įmonių steigimo procedūra yra labai panaši, o pagrindiniai momentai yra beveik tie patys, šiame straipsnyje aptarsime pačios populiariausios Lietuvoje teisinės formos įmonės – uždarosios akcinės bendrovės (UAB) steigimo eigą.

Uždaroji akcinė bendrovė (UAB) – tai visų pirma ribotos civilinės atsakomybės privatus juridinis asmuo. Uždarosios akcinės bendrovės kapitalas yra padalintas į dalis, kurios vadinamos akcijomis. Bendrąja prasme, uždarosios akcinės bendrovės steigimą, veiklą bei pasibaigimą reglamentuoja LR akcinių bendrovių įstatymas.

Įmonės pavadinimas
Visų pirma reikia pasirinkti įmonės pavadinimą. Įmonės pavadinimas negali sutapti su kitos įmonės pavadinimu ar prekės ženklu, todėl prieš registruojant įmonės pavadinimą reikia išsiaiškinti, ar jis nėra užregistruotas kitų įmonių arba nėra klaidinančiai panašus į jau įregistruotus įmonių pavadinimus.

Įmonės steigimo dokumentų rengimas
Steigimo sutartis – tai dokumentas, kuriame nustatomos įmonės steigimo sąlygos. Jei įmonę steigia vienas asmuo, yra sudaromas steigimo aktas, o tuo atveju kai įmonę steigia keli steigėjai, sudaroma steigimo sutartis. Sudarius steigimo aktą (sutartį), galima atsidaryti bendrovės kaupiamąją sąskaitą banke.
Įstatai – tai dokumentas, kuriame nustatomi įmonės veiklos tikslai, įmonės valdymo organai, įgaliojimai, akcininkų teisės ir rekvizitai panašiai.
Steigiamojo akcininkų susirinkimo protokolas – tai dokumentas, kuriuo patvirtinami įmonės valdymo organų nariai (vadovas, valdyba) ir patvirtinami įmonės įstatai. Tuo atveju kai įmonę steigia vienas asmuo, vietoje steigiamojo akcininkų susirinkimo protokolo yra surašomas steigiamasis steigėjo sprendimas.

Įstatinis kapitalas
Kiekviena uždaroji akcinė bendrovė prieš pradedant veiklą privalo turėti ne mažesnį kaip 10000 Lt įstatinį kapitalą. Tam tikslui reikia atidaryti įmonės banko sąskaitą ir į šią sąskaitą įnešti ne mažiau kaip 10000 Lt. Įnešus šias lėšas bankas išduoda pažymą, patvirtinančią, kad įmonės sąskaitoje yra reikiamos lėšos įstatiniam kapitalui ir vėliau ši pažyma teikiama notarui. Po uždarosios akcinės bendrovės įregistravimo, įstatiniam kapitalui būtinos lėšos tampa įmonės nuosavybe ir naudojamos įmonės veikloje.

Įmonės steigimo dokumentų tvirtinimas
Parengti įmonės steigimo dokumentai pateikiami notarui, kuris patvirtina, kad visi dokumentai atitinka įstatymų reikalavimus ir kad įmonę registruoti galima. Notarui papildomai reikia dar pateikti banko išduotą pažymą apie įmonės suformuotą įstatinį kapitalą bei patalpų, kuriose registruojama įmonė savininko sutikimą suteikti patalpas registruojamai įmonei.

Įmonės registravimas
Notaro patvirtintus įmonės steigimo dokumentus reikalingus bendrovės registravimui, reikia pateikti VĮ „Registrų centras“. Įmonė paprastai įregistruojama ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo dokumentų pateikimo. Įmonės steigimo procesas paprastai užtrunka apie 5-10 darbo dienas.